Lietuvos visuomenėje darbas per pažintis nuo senų laikų dar turi šiokį tokį neigiamą atspalvį, kai ypač sovietiniu laikotarpiu darbo rinkoje vyraudavo nepotizmas, t. y. savo nekvalifikuotų artimųjų įdarbinimas į „geras“ pareigas. Vis dėlto šiandien rinkoje vis daugiau privačių bendrovių naujų darbuotojų ieško būtent remdamiesi esamų darbuotojų rekomendacijomis. Kai kurios įmonės net skiria finansinius paskatinimus ir apdovanojimus darbuotojams, kurie sėkmingai rekomenduoja darbdaviams savo pažįstamus kvalifikuotus specialistus. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas dr. Jose Garcia-Louzao ištyrė ir įvertino, kad naudojimasis socialiniais ryšiais, kitaip tariant, pažintimis, darbo rinkoje Europoje yra itin plačiai paplitęs: kai kuriose šalyse šiandien net apie 30–50 proc. darbo vietų gaunama per asmeninius ryšius.
„Nepaisant daugybės įrodymų apie naudojimąsi socialiniais ryšiais įvairiomis aplinkybėmis ir teorinius modelius tokiam naudojimuisi racionalizuoti, iki šiol buvo mažai įrodymų apie tai, kokiu mastu jie padeda įmonėms ir darbuotojams surasti vieniems kitus. Mūsų vykdyto tyrimo metu buvo atlikta išsami ryšių vaidmens ir svarbos darbo rinkoje analizė“, – teigia J. Garcia-Louzao, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonomikos ekspertizės centro mokslo darbuotojas, drauge su kolege itin išsamiai vertinęs darbo paieškų mechanizmus Portugalijos darbo rinkoje.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai, turintys asmeninių ryšių su potencialiu darbdaviu (ar jo darbuotoju), tris kartus dažniau randa naują darbą, palyginti su darbuotojais, neturinčiais pažinčių įdarbinančioje įmonėje. Nustatyta, kad svarbus ir turimos pažinties stiprumas: poveikis tuo didesnis, kuo stipresni ryšiai tarp socialinių kontaktų, taip pat tiems darbuotojams, kurie turi ryšių su įmonės vadovais. Mokslininkai nustatė ir tai, kad darbuotojai, įdarbinti dėl turimų ryšių, randa sau tinkamesnes ir stabilesnes darbo vietas.
Pagrindinis tokio plataus naudojimosi socialiniais ryšiais paaiškinimas yra susijęs su tuo, kad pažintys veikia kaip ypač efektyvus informacijos perdavimo kanalas ir mechanizmas tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Viena vertus, asmeniniai ryšiai gali palengvinti darbo paieškos procesą, nes žmonės bendraudami keičiasi informacija apie įsidarbinimo galimybes, t. y. jie gali atsakyti į darbo ieškančiųjų klausimą: „Kur yra gerų darbo vietų?“ Kita vertus, socialiniai ryšiai gali padėti išspręsti informacijos problemą, su kuria įmonės susiduria įdarbinimo proceso metu, nes jie gali veikti kaip rekomendacijos, teikiančios itin naudingą informaciją apie nepastebėtą potencialaus darbuotojo kokybę, t. y. jie padeda atsakyti į klausimą, su kuriuo susiduria darbuotojų ieškančios įmonės: „Kas yra geras darbuotojas?“
Paklaustas, kaip tyrimo rezultatus galima pritaikyti Lietuvos darbo rinkai, dr. J. Garcia-Louzao nurodė, kad naujausi 2022 m. Lietuvos darbo jėgos tyrimo duomenys atskleidžia, jog Lietuvoje 25 proc. dirbančių asmenų darbą susirado per socialinius ryšius – tai antras pagal svarbą būdas po tiesioginio kreipimosi pagal darbo skelbimus (28 proc.). Įdomu tai, kad naujausi turimi 2019 m. duomenys, kai bedarbių buvo klausiama apie jų darbo paieškos strategijas, atskleidė, kad 65 proc. bedarbių ieškodami darbo rėmėsi asmeniniais kontaktais, o 82 proc. atsakė, kad naudojosi valstybinės darbo biržos paslaugomis, ir 73 proc. nurodė tiesioginį kreipimąsi į darbdavį.
Lietuvoje naudotis bendradarbių paslaugomis ieškant darbo gali būti tikrai vertinga, net jei tai ir nėra pagrindinis paieškos būdas, įsitikinęs mokslininkas. Dar svarbiau yra tai, kad, atsižvelgiant į darbdavių poreikį rasti tinkamą darbuotoją esant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumui, socialiniai ryšiai gali būti labai naudinga paieškos strategija tiek rinkos pasiūlos, tiek paklausos požiūriu, siekiant sumažinti neapibrėžtumą, susijusį su naujo darbuotojo, kurio visi (potencialūs) įgūdžiai ir vidinė motyvacija nėra žinomi, įdarbinimu. Tai taip pat, kaip parodo tyrimų rezultatai, gali lemti ilgesnius ir tvirtesnius darbo santykius ir taip padidinti darbuotojų išlaikymą įmonėje, apibendrina VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjas.
Pasak mokslininko, stebint tokią statistiką ir atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją darbo rinkose, galima sėkmingai politiškai spręsti nedarbo paplitimo problemą ir mažinti darbo netekimo išlaidas valstybės mastu. Tai reiškia, kad darbo paieškos procese galima skatinti asmenis remtis savo asmeninėmis pažintimis potencialių darbdavių įmonėse, o didžiąją dalį darbo biržos išteklių skirti pagalbai tokių ryšių neturintiems asmenims.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo darbuotojo dr. J. Garcia-Louzao kartu su Marta Silva (Porto universitetas) atlikto tyrimo išvados „Coworker Networks and the Labor Market Outcomes of Displaced Workers: Evidence from Portugal“ 2023 m. buvo publikuotos aukščiausio (AJG 4) lygio akademiniame žurnale „Industrial Relations: A Journal of Economy and Society“.