Spalio 3 d. Vilniaus rotušėje rinkosi tie, kuriems rūpėjo pasidalyti mintimis apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo svarbą, Viduržemio jūros regiono dietą ir jos poveikį sveikatai. Čia vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos Respublikos garbės konsulato Neapolyje organizuotas kongresas „Fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros dieta – kelias į sveiką gyvenseną“.
Viduržemio jūros dieta
Lietuvos Respublikos garbės konsulas Neapolyje dr. Vincenzo Russo, pradėdamas kongresą, pabrėžė, kad Viduržemio jūros dieta ne tik jungia tradicijas, kultūrą, laisvalaikį, bet ir atlieka socializacijos vaidmenį. Nuo senų senovės maistas buvo svarbus ne tik todėl, kad tenkino žmonių biologinius poreikius, bet dar ir dėl to, kad tapo ypatingu kultūriniu fenomenu.
Kalbėdamas apie Viduržemio jūros dietą, dr. V. Russo pažymėjo, kad viskas prasidėjo 1945 m., kai profesoriaus Ancel Key komanda atliko išsamų tyrimą ir palygino valgymo įpročius JAV, Japonijoje, Italijoje, Graikijoje, tuometėje Jugoslavijoje, Olandijoje ir Suomijoje. Buvo ištirta 12 000 asmenų, kurių amžius – nuo 40 iki 59 m.
Tyrimas parodė, kad mirtingumas nuo išeminės širdies ligos buvo gerokai mažesnis tarp žmonių, gyvenančių Viduržemio jūros regione. Didesnis mirtingumas kituose regionuose buvo susietas su riebalais – taukais, sviestu, raudona mėsa ir pan. Vadovaujantis Viduržemio jūros dieta, valgymas geriau nei bet kokie vaistai sumažina širdies ligų ir diabeto riziką. Tad ką reikėtų valgyti? Daug vaisių, daržovių, rupių miltų duoną, ryžius ir makaronus, bulves, pupeles, riešutus, grūdus. Alyvuogių aliejus laikomas labai svarbiu riebalų šaltiniu. Reikėtų nepamiršti ir žuvies bei paukštienos, nors ja piktnaudžiauti nevertėtų. Galima nedideliais kiekiais vartoti ir kiaušinių, raudonos mėsos.
Svarbi ne tik tinkama mityba
Tinkama mityba – tik viena sveikos gyvensenos dalis. Kita ne mažiau svarbi dalis – fizinis aktyvumas. Jis padeda išsaugoti sveiką, stiprų kūną. Sportuojantieji lengviau išvengia antsvorio, aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio sukeliamų sveikatos problemų. Fiziniai pratimai sustiprina raumenis ir kaulus. Be to, nuolatinis fizinis aktyvumas pagerina miegą, padidina energijos kiekį, sumažina įtampą. Profesionalūs sportininkai susiduria su kitomis sveikatos problemomis. Viena pagrindinių atletų mirties priežasčių – staigi kardialinė mirtis.
Antsvoris tampa pasaulinio masto problema
Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. dr. Algirdo Utkaus, antsvoris tampa pasaulinio masto problema. 2003 m. daugiau nei 1 milijardas suaugusių planetos gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. 2013 metais šis skaičius padvigubėjo. Tunka ir mūsų vaikai. 1990 metais pasaulyje buvo skaičiuojama 4,2 proc. nutukusių vaikų, 2010 m. – 6,7 proc. Prognozuojama, kad 2020 metais tokių vaikų bus net 9,1 proc.
Daugėja ir vaikų, sergančių tokiomis ligomis, kurios anksčiau buvo priskiriamos suaugusiesiems (pavyzdžiui, II tipo diabetas, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, hipertenzija).
Dekanas pabrėžė, kad nutukimą lemia ne tik aplinkos rizikos veiksniai. Tam įtakos turi ir genetinis polinkis.
Picos istorija
Kongreso dalyvius dr. Rosario supažindino su picos istorija. Patiekalo pavadinimas „pizza“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „pinsere“ ar „pansere“, reiškiančio „spausti“. Neatsiejamas neapolietiškos picos priedas – pomidoras. Iš pradžių žmonės įtariai į jį žiūrėjo, mat pomidoras priklauso bulvinių šeimai. Buvo tikima, kad pomidoruose gali būti alkoloidų, toksinių medžiagų. Be to, jiems buvo priskiriamas afrodiziakinis poveikis. Pomidorai ilgainiui tapo būtinu picos pagardu. Kitas svarbus priedas – mocarelos sūris, ypač pagamintas iš nepasterizuoto naminių azijinių buivolų pieno.
XIX amžiaus pabaigoje pirmosios picos su pomidorais ir mocarelos sūriu buvo pagamintos karališkajai karaliaus Umberto I ir karalienės Margaritos šeimai. Jiems patiekė tris skirtingas picas. Viena jų spalvingumu priminė Italijos vėliavą, mat buvo paskaninta bazilikais (žalia spalva), mocarelos sūriu (balta spalva) ir pomidorais (raudona spalva). Šioji karalienei Margaritai patiko labiausiai, todėl ir buvo pavadinta Margaritos vardu jos garbei. Karalienė net yra sakiusi, jog „į istoriją įeis dėl to, kad davė vardą picai, o ne dėl kitų karališkųjų reikalų“.
naujienos.vu.lt