Kai žiema įsibėgėja ir termometrų stulpeliai leidžiasi vis žemyn, grįžta ir daugybė seniai girdėtų įsitikinimų apie tai, kaip saugoti savo sveikatą. Vieni jų perduodami iš kartos į kartą, kiti – skamba logiškai, bet su medicina neturi daug bendro. Vaistininkai išskyrė tris žiemos sveikatos mitus, kurie vis dar klaidina ir ką iš tikrųjų reikėtų daryti, kad apsisaugotume nuo ligų ar nušalimų?
Mitas Nr. 1: geriau likti namuose – šaltis sukelia ligas
Atšalus orams daugelis vengia ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, bijodami peršalti. Tačiau tikroji grėsmė slypi ne ore, o virusuose. Peršalimo ligas, gripą ir kitas virusines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia ne žema temperatūra ar skersvėjis, o virusai, plintantys oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar liečiant užkrėstus paviršius.
Nors pats šaltis ligų nesukelia, žiemą sergamumas dažnai išauga. Tai siejama su tuo, kad daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose, o dėl trumpesnių dienų ir saulės šviesos stokos gali silpnėti organizmo atsparumas.
„Aktyvus laikas gryname ore stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir nuotaiką. Vis dėlto žiemą svarbu tinkamai apsirengti – rinktis sluoksniuotą aprangą, saugoti galūnes nuo šalčio, bet ir neperkaisti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Ilgiau būnant lauke verta stebėti atviras kūno vietas – nosį, skruostus, ausis, rankų ir kojų pirštus. Odos tirpimas, sustingimas ar spalvos pakitimas gali signalizuoti apie nušalimą. Pajutus tokius požymius svarbu kuo greičiau sugrįžti į šilumą ir šildytis palaipsniui, jokiu būdu netrinti nušalusių vietų ar šildyti jas tiesiai prie karšto šaltinio.
Mitas Nr. 2: be kepurės – iškart liga
Tėvų griežtas „be kepurės iš namų nė žingsnio“ daugeliui įstrigo dar vaikystėje, tačiau kepurė savaime nėra nei stebuklinga apsauga nuo ligų, nei pagrindinė peršalimo priežastis. Svarbiau yra bendras šiluminis komfortas – ar nešąla ausys, ar tinkamai apsiavėte, ar pėdos lieka sausos.
„Daug didesnę įtaką gali turėti drėgna avalynė, plonos pirštinės ar vėjuotas oras, kuris greitai atšaldo kūną. Jei šąla ausys – žinoma, reikia galvos apdangalo. Bet vien dėl to, kad žmogus neužsidės kepurės, jis nesusirgs, tai mitas“, – aiškina vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Šaltis taip pat gali paveikti sąnarius, ypač jei žmogus linkęs į uždegimus ar artritą. Staigus atšalimas, sušlapimas ar ilgai trunkantis buvimas nejudant gali paskatinti skausmus, patinimą ar sustingimą. „Šaltuoju metų laiku sąnariams labai svarbu šiluma ir judėjimas. Padeda šilumą palaikantys drabužiai, trumpi pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai. Jei sąnarius ima mausti – galima naudoti šildomuosius tepalus ar kompresus“, – pataria E. Šeibokaitė.
Mitas Nr. 3: nušalti galima tik spaudžiant dideliam šalčiui
Dažna klaida – manyti, kad nušalimai gresia tik esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai. Iš tiesų nušalti galima jau esant –2 ar –3 °C, ypač jei kartu pučia vėjas, oras drėgnas, o žmogus ilgai nejudėdamas stovi ar sėdi.
„Žmonės dažnai nepastebi, kaip nušąla – kol jaučiasi tik šaltis ar dilgčiojimas, tai pirmieji signalai. Todėl itin svarbu tinkamai aprengti vaikus ir vyresnio amžiaus žmones bei pasirūpinti, kad kūnas išliktų sausas ir šiltas“, – įspėja vaistininkė.
Nušalusią vietą reikėtų šildyti palaipsniui drungname, maždaug 20–37 °C temperatūros vandenyje. Trinti odą ar šildyti ją tiesiai prie karščio šaltinio pavojinga – galima dar labiau pažeisti audinius. Net jei simptomai atrodo lengvi, jie gali progresuoti: oda tampa nejautri, vėliau gali atsirasti pūslės, žaizdos ar ilgalaikiai nervų pažeidimai. Jei skausmas nepraeina, o nušalimo vieta parausta ar patinsta – būtina kreiptis į sveikatos specialistą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, kad nušalimų riziką didina per ankšti arba kraujotaką ribojantys drabužiai – ypač kojinės ir pirštinės. Svarbu rinktis ne tik šiltą, bet ir kvėpuojančią, drėgmės nekaupiančią aprangą, leidžiančią kūnui išlikti sausam.
Ką iš tiesų verta prisiminti šaltą žiemą?
Pasak E. Šeibokaitės, šaltis tikrai nėra priešas. „Jis tampa problema tik tada, kai jį ignoruojame arba neteisingai vertiname. Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą šiluminį komfortą, stebėti kūno signalus ir pasirinkti tinkamą aprangą. Net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas ir dienos šviesa gali sustiprinti imunitetą, pagerinti nuotaiką ir padėti mėgautis žiema be sveikatos sutrikimų“.