Vos iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumatologinius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai. Pagrindiniai pirmosios pagalbos, esant minkštųjų audinių ir kaulų sužalojimams, elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.
Ką daryti esant kaulų ar minkštųjų audinių sužalojimui
Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu. Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirą lūžį. Sužalota galūnė imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai.
Sužeista vieta šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių.
Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą. Venkite peršalimo. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, kyla pavojus pažeisti smegenis, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.
Nušalimas. Kaip padėti?
Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimui. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimas. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.
I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltų dėmių.
II laipsnio nušalimas – tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslių.
III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.
Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18–20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.
Kad nesušaltumėte ir nepatirtume žiemos traumų:
- būkite atidūs ir atsargūs;
- be reikalo neikite į lauką;
- avėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;
- dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
- apsaugokite odą tepdami ją specialiu riebiu kremu;
- šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
- saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
- atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę;
- išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų;
- nevartokite alkoholio.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė
Vida Dubinskienė