Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė»Žlibinų bendruomenė: „Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime ir kokias tradicijas paliksime“
Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė

Žlibinų bendruomenė: „Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime ir kokias tradicijas paliksime“

ATNAUJINTA:7 sausio, 2019Komentarų: 07 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime, kokias tradicijas paliksime būsimoms kartoms“, – ši mintis bene labiausiai motyvuoja 14 metų savo krašto labui besidarbuojančią Žlibinų bendruomenę. Nedidelis Plungės rajono Žlibinų kaimas savo kultūriniu gyvumu nustebintų daugelį atvykėlių, nebesitikinčių kaimo vietovėse rasti kultūros židinių. Prie krašto savitumo, tradicijų puoselėjimo ir aplinkos gražinimo reikšmingai prisidedanti Žlibinų bendruomenė laikoma veikliausia Plungės rajono bendruomenine organizacija.  

Žlibinų praeities fragmentai

Prieš susipažįstant su Žlibinų bendruomene smalsu pasklaidyti šios gyvenvietės istorijos puslapius. Galbūt čia surasime žlibiniškių aktyvumo, meilės kraštui ir kultūrai šaknis.

Patys Žlibinų gyventojai sako, kad meilė savo kraštui, tėvynei kyla iš meilės seneliams, proseneliams, tėvams ir pagarbos tam, ką šie perdavė. Kadaise Žlibinuose skambėjo ansamblių dainos, sukosi šokių rateliai, buvo kuriami ir rodomi spektakliai. Taip pat buvo suburtas bažnytinis choras, veikė jaunimo organizacija „Pavasarininkai“, vykdavo linksmos vakaronės, jaunimo susibūrimai.

1955 m. buvusios klebonijos pastate įkurtas klubas – skaitykla. 1975 m. atidaryti  nauji ir erdvūs kultūros namai su 300 vietų žiūrovų sale, didele scena, darbo ir artistų kambariais. Kultūros namų direktore paskirta jauna specialistė Stefa Stonienė, o meno vadove – Aldona Banaitienė. Susibūrė pirmieji kolektyvai.

Moterų ir merginų choras dalyvavo respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, buvo pripažintas geriausiu iš Lietuvos kaimo chorų. Moterų ansamblis ne kartą tapo „Sidabrinių balsų“, „Šilų aidų“ konkursų nugalėtoju.

Meno vadovė A. Banaitienė su dramos mylėtojais kasmet statė spektaklius, kuriuose vaidino kaimo artistai mėgėjai. Respublikinėje dramos kolektyvų apžiūroje pelnytas laureato vardas už spektaklį „Dobilėlis penkialapis“.

Kaip mena vietos gyventojai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kultūra ir švietimas buvo pamiršti. Nors atgimimo laikotarpiu virš Žlibinų kultūros namų Lietuvos trispalvė suplevėsavo pirmoji rajone, tačiau sunkmetis padarė savo – kultūros namuose aktyvi saviveiklininkų veikla sustojo. Laimei, tai buvo laikina – 2012-aisiais duris atvėrė atnaujintas Žlibinų kultūros centras. Praėjus metams jis pelnė įvertinimą respublikiniu lygmeniu – buvo pripažintas geriausiu trečios kategorijos kultūros centru Lietuvoje.

Šiandien verčiamas naujas Žlibinų kultūros centro ir kartu visos bendruomenės istorijos puslapis. Kultūriniai renginiai organizuojami ne tik Žlibinų kultūros centre, bet ir istorinėje prof. Igno Končiaus sodyboje Purvaičiuose, kurią atkūrė prof. I. Končiaus vaikaitis Gintaras Končius su žmona Virginija.

Kaimas gyvas, kol turi iniciatyvių žmonių

Žlibinų bendruomenės įkūrimo iniciatyva kilo iš Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos bendruomenės ir mokykloje veikiančios moterų „Seklyčios“, kuriai vadovavo šios mokyklos direktorė Izolina Kriaučiūnienė. „Seklyčia“, kaip visuomeninis klubas, buvo įkurtas 1992 m. gruodžio mėnesį. Šio klubo tikslas buvo suburti moteris draugėn, pabūti kartu, pavakaroti. Bendruomenė, kaip visuomeninė organizacija, vienijanti ne tik Žlibinų, bet ir Purvaičių, Keturakių, Smilgių, Gaižupių, Kapsūdžių kaimo gyventojus, buvo įkurta 2004 lapkritį. I. Kriaučiūnienė buvo išrinkta jos pirmininke. Nuo 2011 m. kovo bendruomenei vadovavo Dangerutė Pakalniškienė, o 2018 m. sausį eiti pirmininko pareigas išrinkta Inga Bumblauskaitė.

Kaip pasakoja organizacijos pirmininkė, bendruomenės įkūrimo tikslas – propaguoti atjautą, savitarpio pagalbą, teikti vietos žmonėms informaciją apie gyvenimo naujoves, puoselėti ir saugoti gražią vietovės gamtą, senas tradicijas, kultūrinį paveldą, kartu su seniūnija spręsti kaimo plėtros klausimus, organizuoti mokymus bendruomenių nariams, ugdyti bendruomeniškumą, dalyvauti projektuose. Pirmieji šios organizacijos steigimo iniciatoriai – Aldona Lučinskienė, Radvida Garbenčienė, Sigutė Žeimaitienė, Andriejus Stančikas, Danutė Baltutienė, Stefa Stonienė, Dangerutė Pakalniškienė ir kt. Bendruomenė vienija daugiau nei keturiasdešimt aktyvių narių.

Dabar Žlibinų bendruomenė stengiasi gerinti sąlygas meninės veiklos sklaidai, suteikti šokantiems, dainuojantiems, vaidinantiems galimybę pristatyti ir parodyti savo meninių gebėjimų potencialą ne tik savo kaimo aplinkoje, bet ir kitoms rajono bendruomenėms. Veiklūs žlibiniškiai plėtoja kultūrinę veiklą, puoselėdami kaimo tradicijas, stengdamiesi išsaugoti krašto savitumą.

Paklausta, ar sunku gyventojus išjudinti, įtraukti į bendruomeninę veiklą, I. Bumblauskaitė sako, kad, kaip ir kiekvienas žmogus, kaimo gyventojas nori būti paragintas, pastebėtas, todėl tenka daug bendrauti individualiai ir dažnai kviesti į renginius ne tik išsiunčiant elektroninius laiškus, bet ir telefono skambučiais.

Pašnekovės nuomone, bendruomenė turi didžiulę reikšmę Žlibinams: „Bendruomenės aktyvo dėka mūsų kaimas yra gyvas. Ir jaunimas, ir vyresnieji turi galimybių aktyviai dalyvauti įgyvendinant projektus, tvarkant gyvenvietės aplinką, organizuojant tradicines kaimo šventes.“

Noras gyventi gražiau ir turiningiau

Projektų per daugiau nei dešimtmetį įgyvendinta išties daug. Buvo puošiama kaimo aplinka, remiamos vietos šeimos, rūpinamasi gyventojų švietimu sveikatos, verslumo, saugaus eismo ir kt. srityse, užimtumo didinimu, meno sklaida.

2006 m. įgyvendintas projektas „Tik į švarią žemę sugrįžta gandrai“, 2008 m. – „Krašto aplinkos gerinimas“. 2008–2013 m. vykdant projektą „Pagalba Žlibinų bendruomenės nariams skatinant žemdirbystės plėtrą“ šeimoms dovanota telyčių ir avių. 2009 m. įgyvendinant projektą „Sportuokim ir žaiskim po atviru dangumi“ atnaujintas prie mokyklos esantis sporto aikštynas. 2011–2013 m. projekto „Lietuvos kaimo bendruomenių vystymas plėtojant žemės ūkį“ metu šeimos gavo bulvių sėklos, braškių ir aviečių daigų.

2012–2013 m. vykdant projektą „Žlibinų krašto savitumas ir tradicijų išsaugojimas“ įsigyta dainininkams ir šokėjams skirti sceniniai rūbai, išleistas lankstinukas apie bendruomenę, sukurta bendruomenės vėliava ir logotipas, įsigytas muzikinis centras, prisegamas mikrofonas, su koncertine programa aplankytos 5 rajono bendruomenės ir surengta kelionė į užsienį (Lenkiją – Suvalkų kraštą).

2012–2014 m. projekto „Pažeidžiamų kaimo gyventojų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių atkūrimas“ metu vyko mokymai verslumo, ekologijos, gyvulininkystės temomis. Šeimos gavo dovanų: avelių, triušių ir vištų.

2013  m. vyko projektas „Norime, kad apie mus žinotų visi“. Plungės VVG rajono mastu Žlibinų bendruomenė buvo atrinkta dalyvauti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo finansuojamame paprojektyje „Vilkaviškio, Marijampolės, Plungės ir Varėnos bendruomenių veiklos viešinimo ir informacijos sklaidos gebėjimų stiprinimas“. Dalyvaujant jame sukurtas bendruomenės interneto puslapis, išleistas antras lankstinukas apie bendruomenę ir sukurtas plakatas. „Turime nuostabią galimybę visiems parodyti, kad mūsų bendruomenė gyva, kad žmonės po sunkių kasdienių darbų kultūringai leidžia laisvalaikį. Žlibinų meno kolektyvai tapo šio krašto vizitine kortele“, – džiaugiasi I. Bumblauskaitė.

2014–2015 m. bendruomenė vykdė projektą „Gyvenu kaime – žinau savo vertę“, susijusį su lyčių lygybės, diskriminacijos, pilietiškumo ir žmogaus teisių temomis.

Pagal šiemet parengtą projektą „Žlibinų kaimo viešųjų erdvių sutvarkymas“ numatyta įrengti taką į bažnyčią, vaikų ir poilsio aikštelę šeimų laisvalaikiui, o pagal projektą „Žlibinų kaimo gyventojų sueiga“ – surengti Žolinės šventę.

Šiemet taip pat gauta parama pagal paraišką „Psichinė-emocinė sveikata Žlibinų bendruomenėje“. Šio projekto dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos apie sveikatą, vaistų naudą ir žalą, piešė fraktalus, kurie kaip veidrodis atspindi juos piešusius žmones, sužinojo apie spalvų ir muzikos poveikį žmogaus nuotaikai, savijautai ir jausmams. Taip pat buvo rengiamas sportinių užsiėmimų ciklas „Pilateso mankšta“.

Žlibinų bendruomenė 2011 m. dalyvavo nacionaliniame konkurse „Kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimai, sėkmingos projektų idėjos 2011“ ir tapo nugalėtojais nominacijoje „Kaimo gyventojų verslumo ugdymas“. 2011–2018 m. dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ ir vykdo įvairias bendruomenės narių švietimo saugaus eismo srityje veiklas.

Per 14 metų iniciatyvūs žlibiniškiai įgyvendino nemažai norų, tačiau sumanymų ir idėjų iki šiol nepristinga. Šiuo metu bendruomenė turi svajonę ir įsipareigojimą įrengti poilsio aikštelę šeimų laisvalaikiui. Todėl dalyvauja naujame projekte „Žlibinų kaimo viešųjų erdvių sutvarkymas“.

Bendruomenė bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis (biblioteka, kultūros centru, parapija, Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, mokykla), kurios dažnai organizuoja renginius Žlibinuose: rengia dviračių žygius, kalendorinių ir valstybinių švenčių minėjimus.  Viena svarbiausių ir didžiausių krašto švenčių – Žolinė, kuri kartu yra ir Žlibinų kaimo gyventojų sueiga. Susirinkusieji dalyvauja pramoginėse ir sportinėse veiklose, vėliau vyksta gražiausių sodybų apdovanojimai ir kultūrinė programa, kurią dovanoja vietos kolektyvai ir svečiai.

Žlibinų bendruomenė turi ir itin originalių renginių. Vienas jų – vasario mėnesio pirmąjį sekmadienį rengiama „Cepelinų diena“, kurios idėja kilo Purvaičių kaimo seniūnaitei Alinai Vičienei. Tradiciškai ji vyksta Purvaičių kaime, lauke. Dar nenutirpus sniegui verdami cepelinai. Jie skanaujami skambant muzikai, šventės metu vyksta lauko žaidimai. Stengiamasi įtraukti į veiklas įvairias socialines grupes, ypač jaunimą, siekiant skatinti kultūrinių tradicijų puoselėjimą.

Tiesa, jaunimo gausa Žlibinų kaimas, kaip ir daugelis šalies kaimiškųjų vietovių, pasigirti negali. Daugelis jau studijuoja ir renginiuose apsilanko tik kai grįžta į namus. O tie, kurie gyvena čia, įsitraukia į Igno Končiaus vardo skautų draugovę. Ši dabar jungia apie dvidešimt įvairaus amžiaus skautukų.

Dainų kraštas

Kuo dar, be aktyvios bendruomenės, ypatingas Žlibinų kaimas? Žlibinai garsėja kaip dainų kraštas. Kaimas turi senas chorinio dainavimo tradicijas. Nuo 1975 m. Žlibinų moterų chorui vadovauja Stefa Stonienė. 2010 m. susikūrė vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Nijolė Puplauskienė) ir liaudiškų šokių pagyvenusių žmonių kolektyvas „Sausdravielis“ (vad. Loreta Vaitkutė). Nuo 2013 m. gyvuoja Žlibinų kaimo kapela „Ryviena“ (vad. Alfredas Lučinskas). Yra ne tik dainą, bet ir poeziją mylinčių žmonių. Štai Kapsūdžių kaime gyvena eiles kurianti Stefa Petreikienė. Jos kūryboje atsispindi kaimo gyvenimas, meilė, jaunystės ilgesys, gražiai sugula mintys apie paprastus, kasdieniškus darbus.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisLietuvos šokėjai tapo pasaulio vicečempionais
Kitas straipsnis Vaikų auklėjimo tendencijos pasaulyje: priimtinos ne visiems

Susiję straipsniai

Veikli bendruomenė gražina ir turtina Vaidotų kaimą

6 vasario, 2024

Šakių krašto auksas – žmonės, kuriantys šių dienų ir ateities kartų gerovę

30 gruodžio, 2019

Tauragės Jovarų bendruomenė: nuo „utopiškų“ svajonių iki to, kas kelia žmonių pasididžiavimą

27 gruodžio, 2019
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.