Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Manoma, kad šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 80 proc. žmonių, per savo gyvenimą turėjusių bent vieną lytinį partnerį. Nors žmogaus imuninė sistema dažniausiai su infekcija susidoroja pati, aukštos rizikos ŽPV tipai gali lemti besimptomes ikivėžines būkles, kurių negydant gali išsivystyti onkologinė liga.
„Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽPV, nejaučia jokių simptomų ir maždaug per metus, imuniteto pagalba, sugeba šį virusą pašalinti iš organizmo. Tačiau kai kuriems žmonėms ŽPV išlieka ilgiau. Tokiais atvejais, ypač pavojingi yra aukštos rizikos ŽPV tipai. Jie gali sukelti pažeistos srities ikivėžinius pakitimus. Ši būklė paprastai nesukelia jokių simptomų, tačiau negydoma laikui bėgant gali išsivystyti į vėžį“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerė-ginekologė Gailė Maldutytė-Sadauskienė.
Pavojinga tiek moterims, tiek vyrams
Medikė pasakoja, kad dažniausia su ŽPV siejama onkologinė liga – gimdos kaklelio vėžys, kurį net 90 proc. atvejų sukelia aukštos rizikos viruso tipai. Tai ketvirtas pagal dažnį moterų onkologinis susirgimas pasaulyje. Lietuvoje diagnozuojama apie 400 naujų atvejų kasmet, daugiausiai 30-60 metų moterims.
Ir nors ŽPV dažniausiai siejamas su gimdos kaklelio vėžiu, tačiau reikėtų nepamiršti, kad jis gali sukelti ir kitus onkologinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams.
Rečiau nei gimdos kaklelio vėžys moterims gali išsivystyti makšties ar vulvos onkologinė liga, o vyrams – varpos vėžys. Abiejų lyčių atstovams ŽPV gali sukelti išangės ar burnos, ryklės ir gerklų vėžį, pastarasis dažniau nustatomas vyrams.
„Nors šiuos onkologinius susirgimus gali lemti ir kiti veiksniai, ŽPV yra atsakingas už 40-64 proc. makšties vėžio, 40-51 proc. vulvos vėžio, 36-40 proc. varpos vėžio, apie 90 proc. išangės vėžio, 12-63 proc. burnos, ryklės ir gerklų vėžio atvejų“, – teigia „Antėja“ gydytoja.
Efektyviausia apsauga – skiepai ir reguliari patikra
Onkologinių ligų, kurias sukelia ŽPV galima išvengti. Vienas iš būdų tai pasiekti yra skiepai nuo ŽPV. Vakcinacija yra itin efektyvi profilaktikos priemonė, kuri padeda sukurti imunitetą, apsaugantį nuo ilgalaikės ŽPV infekcijos, galinčios sukelti vėžį, pabrėžia G. Maldutytė-Sadauskienė. „Didžiausias vakcinacijos efektyvumas pasiekiamas paskiepijus žmones dar iki lytinių santykių pradžios, tai reiškia – dar prieš kontaktą su ŽPV. Tačiau skiepytis galima ir iki 45 metų amžiaus, nors tokiu atveju vakcina neapsaugos nuo ŽPV tipų, kuriais žmogus jau buvo užsikrėtęs“, – dėsto medikė.
Šiuo metu Lietuvoje šeimos medicinos centruose devyniavalente vakcina, apsaugančia nuo devynių ŽPV tipų, nemokamai skiepijamos 11 metų amžiaus mergaitės ir berniukai.
Kita svarbi profilaktikos priemonė yra skirta gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Tai ŽPV ar jo sukeltų ikivėžinių pakitimų diagnostika, siekiant juos nustatyti ir gydyti dar nespėjus išsivystyti onkologinei ligai. Virusą ar jo sukeltus ląstelių pakitimus galima nustatyti atliekant aukštos rizikos ŽPV tyrimą ir gimdos kaklelio citologinį tepinėlį.
Pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, visos 25–34 metų moterys kviečiamos atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį kartą per trejus metus, o 35–59 metų – aukštos rizikos ŽPV tyrimą kartą per penkerius metus. Šeimos medicinos centruose šie tyrimai atliekami nemokamai.