2018-ieji – geriausi metai Lietuvos kino rinkai po nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvos kino centras susumavo 2018 m. kino teatrų lankomumo duomenis. Rezultatai leidžia teigti, kad tai buvo geriausi metai kino rinkai po nepriklausomybės atkūrimo. 

Pasiektas ne vienas rekordas: nustatytas pats didžiausias iki šiol susidomėjimas lietuvišku kinu, pasiektas dokumentinio filmo žiūrimumo rekordas, rekordiškai augo kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos.

Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų sudarė net 27,9 proc. rinkos. Tai įspūdingas šuolis – 2017 m. kinuose rodytų lietuviškų filmų rinkos dalis siekė rekordu laikytus 21,42 proc. Šiuo rodikliu Lietuva ne tik reikšmingai lenkia kaimynines Baltijos šalis bei Lenkiją (pastaraisiais metais sudarė apie 24 proc.), bet ir pagal šį rodiklį artėja prie kitų stiprių kino industrijos valstybių, tokių kaip Prancūzija (vidutiniškai apie 37 proc.).

Tokį nacionalinio kino populiarumą neabejotinai lėmė gerokai išaugęs lietuviškų filmų premjerų skaičius – jų įvyko net 21 (2017 m. jų buvo 11). Bendrai augo ir nacionalinio kino produktyvumas: pernai buvo sukurti net 54 nauji įvairios trukmės ir žanrų kino filmai, 28 jų – vaidybiniai (2017 m. sukurta 41 filmas, iš jų vaidybinių – 15).

Tarp malonių ir svarbių netikėtumų – didžiuosiuose ekranuose sėkmingai pasirodę ir žiūrovų pamėgti dokumentikos darbai, kurie paprastai sudaro itin mažą rinkos dalį. Kinuose pernai pasirodė net 9 premjeros: režisieriaus Arūno Matelio dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, Jūratės ir Vilmos Samulionyčių „Močiute, Gutent Tag!“, Martyno Starkaus „Mulai“, Editos Kabaraitės filmas „100 metų kartu“, Roko Darulio ir Ronaldo Buožio „Rūta“, Eimanto Belicko „Tumo kodeksas“, Ramunės Kudzmanaitės „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“, Martinos Jablonskytės „Lituanie, mano laisve“ ir didžiausiu hitu tapusi Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“. Šis filmas pasiekė nepriklausomos Lietuvos dokumentinio kino žiūrovų rekordą, nes jį, pritaikytą ir neregiams, pamatė daugiau nei 62 tūkstančiai lietuvių.

Nacionalinio kino pakilimui neabejotinai įtakos turėjo ir proginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai, kuriems pažymėti buvo skirtas papildomas valstybinis finansavimas filmų gamybai. Iš viso buvo paremta net 17 naujų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų. Šventiniais metais kino teatruose pasirodė ar premjerinius seansus šventė filmai „Rūta“ (rež. R. Darulis ir R. Buožis), Andriaus Bartkaus istorinis epas „Leitis“, o tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje įvyko pasaulinė režisierių Audriaus Stonio ir Kristīne Briede dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ premjera, Leipcigo dokumentinio kino ir animacijos festivalyje premjerą šventė šimtmečiui skirtas filmas „Nijolė“ (rež. Sandro Bozzolo). Kino teatrus taip pat pasiekė dokumentiniai filmai „Europos parkas: pradžia“ (rež. Algirdas Tarvydas), „Išeiti iš namų“ (rež. Miglė Satkauskaitė), „Kelionės į Lietuvą“ (rež. Ramunė Rakauskaitė),  „Lituanie, mano laisve“ (rež. Martina Jablonskytė) ir Eimanto Belicko biografinė istorija „Tumo kodeksas“, pirmąjį viešą seansą surengė šiuo metu kine rodomas Andriaus Lekavičiaus dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“. Pernai buvo pristatyti ir trys animaciniai bei interatyvios realybės filmai: Kristinos Buožytės „Angelų takais“, Antano Skučo „Grybų karas“ ir Gedimino Šiaulio „Šviesa“. Kitų filmų premjeros taip pat numatomos šiemet.

Pernai augo visų filmų žiūrimumas – per metus parduota daugiau nei 4 mln. bilietų. 2 mln. eurų išaugo ir už parduotus bilietus surinktų pajamų dydis – pajamos pasiekė 22,5 mln. eurų. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus taip pat šiek tiek didėjo – nuo 5,02 iki 5,26 euro. Lietuvos kino centro statistiniais duomenimis, šalies kino teatrų žiūrovai labiausiai laukė lietuviško kino premjerų, kurių pirmojo savaitgalio rezultatai lenkė garsiausių užsienio filmų premjerinius rodymus.

Populiariausiu 2018-ųjų filmu Lietuvoje tapo spalio mėnesį pristatyta drama „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius Markevičius), pastatyta remiantis to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romanu. Šį filmą pernai vos per kelis mėnesius spėjo pamatyti net 240 880 žiūrovų, o tai kone kas dešimtas Lietuvos kino teatrų žiūrovas. Ši istorija kartu su lietuviška komedija „Klasės susitikimas: berniukai sugrįžta!“ (rež. Kęstutis Gudavičius) nurungė tik trečioje pozicijoje likusią Bryan Singer muzikinę dramą „Bohemijos rapsodija“.

Mūsų šalyje kurtos komedijos išlieka tarp mėgstamiausių kino filmų – populiariausiųjų dešimtuko šeštoje vietoje atsidūrusi komedija „Lietuviški svingeriai“ (rež. Tadas Vidmantas) sulaukė 111 943 lankytojų, o septintą vietą žiūrimiausių reitinge pelnė komedija „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“ (rež. Andrius Žiurauskas), į kino sales pernai pritraukusi 107 770 žiūrovų.

2019-ieji nacionaliniam kinui taip pat žada įdomius metus, planuojama daugiau nei 20 filmų premjerų. Žiūrovų laukia ir tarptautiniuose kino festivaliuose jau pristatytų bei įvertintų lietuviškų filmų premjeros, ir kino debiutai.

Lietuvos kino teatruose rodytų filmų dešimtukas pagal žiūrovų skaičių ir pajamas.

Lietuvos kino teatruose rodytų lietuviškų filmų dešimtukas pagal žiūrovų skaičių ir pajamas.