Lietuva – „The New York Times“ ką tik paskelbtame rekomenduojamų šiemet aplankyti šalių sąraše. „Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuva, Latvija ir Estija yra karščiausios šių metų kelionių kryptys“, – skelbia įtakingas Jungtinės Karalystės kelionių žurnalas „Wanderlust“. Lietuvos sostinę geidžiamiausia 2018-ųjų kryptimi išrinko tiek didžiausias Suomijos kelionių žurnalas „Mondo“, tiek vienas populiariausių Prancūzijos žurnalų „Telerama“. Ką šie metai, pažymėti Šimtmečio ženklu, atneš Lietuvos turizmui?
„Prognozuojame, kad šiemet turistų skaičius augs ne mažiau nei 8–9 proc. Pagrindiniai turizmo rinkodaros iššūkiai 2018 m. – didinti turistų srautus bei pajamas iš turizmo, toliau išlikti lyderiais pagal turizmo srautų augimą Europos Sąjungoje ir ilginti turistų viešnagės trukmę šalyje. Taip pat mažinti sezoniškumą ir kuo daugiau turistų pritraukti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į Lietuvos regionus“, – sako laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Daugiau viešbučių. Kasmet augantis turistų skaičius daro įtaką ir viešbučių verslui – jų statoma visoje Lietuvoje, investicijos į naujas apgyvendinimo vietas siekia apie 500 mln. eurų. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvoje duris atvers per 20 naujų viešbučių, tarp jų tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai, kaip „Marriott“, „Hilton“, „Radisson“, „Ibis“ ir kt. Skaičiuojama, kad sostinės svečiams skirtų numerių skaičius išaugs mažiausiai pusantro karto. Svarbu, kad nauji viešbučiai statomi ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei kurortuose.
Stiprės gastronominiai vėjai. Kartu su naujais viešbučiais šiemet plėsis ir restoranų tinklas. Vienas laukiamiausių yra naujajame „Design Hotel“ tinklo viešbutyje Pacų rūmuose kuriamas restoranas bendradarbiaujant su „Noma“, geriausiu restoranu pasaulyje keliskart pripažinto, įkūrėju Clausu Meyeriu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, Lietuvos šiemet neaplenks ir pasaulinės gastronominės tendencijos: daugės vieno patiekalo restoranų, toliau gausės maisto autobusiukų, dar populiaresni taps įvairūs gastrorenginiai, festivaliai, geriausių restoranų rinkimai.
Į Lietuvą – ir lėktuvais, ir traukiniais. 2018 m. Lietuvoje ne tik bus didesnis nakvynės vietų pasirinkimas, bet ir ji taps lengviau pasiekiama. 2018 m. iš Vilniaus bus pradėti tiesioginiai skrydžiai į Atėnus ir Korfu (Graikija), Astaną (Kazachstanas), iš Kauno – į Varšuvą (Lenkija), Žironą (Ispanija), Burgasą (Bulgarija) ir Riminį (Italija).
Naujus maršrutus keliautojams pasiūlys ir „Lietuvos geležinkeliai“. Iš Klaipėdos traukiniu bus galima nuvykti į Kaliningrado srities (Rusijos FR) miestą Sovietską (Tilžė), glaudžiai susijusį su Lietuvos istorija, o iš Vilniaus kursuos traukinys į Daugpilį (Latvija).
Nauji traukos objektai: nuo dirbtinių kopų iki virtualaus kalėjimo. Vienas laukiamiausių įvykių šiemet – Vilniuje rudenį duris atversiantis Modernaus meno centras MO, kuriame Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. Garsios architektūros studijos „Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ suprojektuotame muziejuje jau dabar planuojami kultūros renginiai.
2018 m. į Kauną bus galima pažvelgti „kitu kampu“. Pasibaigus restauravimo darbams turistų reikmėms bus pritaikytas vienos didžiausių Lietuvos šventovių, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos 55 metrų aukščio bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Kaunas – ne vienintelis miestas, kurio maldos namai atvėrė savo bokštus turistams. 2018 m. pavasarį pasižvalgyti po miestą ir jo apylinkes bus galima ir iš Palangos bažnyčios bokšto.
Kretingos rajone įsikūręs pramogų kompleksas „Atostogų parkas“ šiemet plėsis ir intriguoja planais įrengti vienintelę pasaulyje gintarinę pirtį, o vaikams – pramogų zoną su dirbtinėmis kopomis.
Šiemet prognozuojamas didesnis susidomėjimas ir tik 2017 m. pabaigoje renovuotu Jūrų muziejumi su akvariumo dugne įrengtu tuneliu, jūros katastrofų stimuliatoriumi; pirmuoju pasaulyje Samuelio Bako muziejumi Vilniuje; interaktyviu Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi „Muziejus 39/45“ Klaipėdoje ar Raseinių krašto istorijos muziejaus virtualios realybės projektu, kuris nukelia į 4 kalėjimo istorijos laikotarpius (Arešto namų–NKVD–MVD kalėjimo ekspozicija).
Dalijimosi turizmo turiniu socialiniuose tinkluose vajus. „Šiuolaikinis turistas ieško ne tik vietų, kuriose nebuvo, ne tik naujų patirčių, bet ir labai įdomaus turinio, kuriuo norėtų dalytis socialiniuose tinkluose. Tai yra jam reikalingi neįprasti objektai, netikėtos istorijos, nepatirti pojūčiai, nematyti patiekalai. Pernai keliautojas Karolis Žukauskas sukėlė tikrą susidomėjimo audrą būtent socialiniame tinkle paviešinęs slaptą pogrindžio spaustuvę po šiltnamiu Kaune ar anksčiau koplyčią ant aerodromo pakilimo tako, o Ventos regioninio parko darbuotojo Justo Teišerskio sumanytas ir įgyvendintas projektas „Karjerais.LT“ sumasino visus pakeliauti Marso kanjonais vadinamais Akmenės karjerais. Beje, šiemet jis planuoja ir naujas gamtos pamokas karjeruose su dinozaurų paieškomis. Todėl 2018 m. neabejotinai turizmo informacijos centrų ar privačių iniciatyvų dėka sulauksime dar daugiau atradimų regionuose ir skubėsime jų lankyti. O mes savo ruožtu pasakosime apie juos „Facebook“ paskyroje vietiniams turistams „Lietuva. O čia ar buvai?“ bei kitomis priemonėmis – TV laidose, turinio projektuose radijuje bei spaudoje“, – žada I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pasak jos, praėjusiais metais itin didelio lanktojų įsitraukimo vietos rinkai skirtoje paskyroje sulaukė įrašai apie vištų lenktynes Pabaiske, upelį vietoj gatvės Suvalkijos kaime bei medinę Laisvės statulos kopiją Plungėje.
Siekiant sudominti turistus, sveikintinos yra iniciatyvos kitu rakursu pristatyti miestą, pavyzdžiui, Šiauliai pernai pelnė dėmesio pakvietę į literatūrinę ekskursiją pagal romaną „Pietinia kronikas“, Kaunas – į ekskursiją su ausinėmis „Riboženkliai“, susipažinti su Ukmergės senamiesčiu kvies balandžių skulptūrėlės, su Marijampole – katės, o sostinėje pristatyta pirma ekskursija su degustacijomis po… Halės turgų!
Lietuva vis įdomesnė Azijos turistams. Porą pastarųjų metų Lietuvoje itin auga turistų srautai ne tik iš kaimyninių šalių, kitų ES šalių, bet ir iš Azijos bei JAV. Siekiant ir toliau auginti turistų srautus bus vykdomos tęstinės turizmo rinkodaros priemonės 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo rinkoje (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje), ypatingą dėmesį skiriant srautų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Azijos šalių didinimui. Jau antrą kartą bendradarbiaujant su Latvija ir Estija gegužės mėn. planuojamas trijų Baltijos šalių turizmo galimybių pristatymas Seule, atsižvelgiant į didelį Pietų Korėjos rinkos potencialą ir augančius turistų srautus.
Mūsų šalis spalio mėnesį šiemet pirmą kartą organizuos ir vieną svarbiausių bei didžiausių tarptautinių turizmo renginių Baltijos šalyse „Baltic Connecting“. Jo tikslas – pritraukti naujų kelionių organizatorių bei kitų turizmo sektoriaus atstovų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV), populiarinti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje teikiamas turizmo paslaugas, didinti į 3 Baltijos šalių regioną atvykstančių turistų iš tolimųjų rinkų skaičių ir formuoti mūsų bei Latvijos ir Estijos valstybių, kaip palankių turizmui šalių, įvaizdį.
Daugiau nei 100 priežasčių keliauti po Šimtmečio Lietuvą. „Prasidėję metai – ypatingi tiek visai Lietuvai, tiek turizmo sektoriui. Mūsų vizija – kad visi, tiek svečiai iš užsienio, tiek patys lietuviai, švęstų keliaudami po Lietuvą. O šalies regionai deramai išnaudotų šventę ir pristatytų savo traukos vietoves idėjų pažintinėms kelionėms ištroškusiems turistams. Startinė platforma tam – jau sausio 26 d. prasidedanti tarptautinė turizmo paroda „Adventur“, kurios trečioji – Lietuvos – salė bus skirta būtent Šimtmečiui ir vadinsis „Švenčianti Lietuva“, – Šimtmečio akcentą labai reikšmingu šiemet laiko laikina Turizmo departamento vadovė.
Glaudžiai bendradarbiaudamas su LR Vyriausybės Šimtmečio sekretoriatu, kuruojančiu valstybės atkūrimo jubiliejaus minėjimą, Turizmo departamentas jau praėjusiais metais pristatė Šimtmečio maršrutą „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ su šimtu 1918–1923 m. istorijų, mobiliąją programėlę, taip pat adaptavo maršrutą užsieniečiams. Visose turizmo parodose šiemet šalis bus pristatoma per Šimtmečio prizmę – lankytojai bus kviečiami į šventinius renginius, taip pat raginami pasveikinti Lietuvą, bus dalijami Šimtmečio suvenyrai. Tikimasi, kad šventiniai metai padidins Lietuvos žinomumą pasaulyje, prisidės prie atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimo, pajamų iš turizmo augimo, taip pat iš dalies lems regionų atskirties mažinimą.