Lietuvoje metų pradžioje tradiciškai skelbiamuose Metų vaistinio augalo rinkimuose šiemet
triumfavo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), kuriai suteiktas „Vaistinis
augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulas. Rinkimuose, kurių rezultatus lėmė viešas
visuomenės balsavimas ir specialistų komisija, už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą
balsavo 44 proc. rinkėjų.
Kiekvienais metais organizuojamų rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių
augalų pažinimo svarbą ir jų racionalų, moksliniais tyrimais pagrįstą praktinį naudojimą
medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje bei žemės ūkyje.
Taip pat siekiama supažindinti su augalinių vaistinių preparatų gydomosiomis savybėmis,
kontraindikacijomis, galimu šalutiniu ir nepageidaujamu poveikiu bei sąveika su kitais
vaistais.
Šių metų rinkimai taip pat skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo
universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo,
profesionalaus farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
Kaip pastebi viena pagrindinių rinkimų organizatorių, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus
Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja bei Lietuvos farmacijos sąjungos
prezidentė prof. Ona Ragažinskienė, kartais spaudoje pasitaiko netikslumų, kai ežiuolė
sutapatinama su rudbekija, nors tai – visai skirtingų genčių augalai: „Rausvažiedė ežiuolė
buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia
purpurea L.). 1959 m. dėl taksonominių netikslumų rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos.
Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši
rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).“
Ežiuolės pasižymi biologiškai veiklių medžiagų gausa: nuo alkilamidų, polisacharidų, kavos
rūgšties darinių (cikoro rūgštis) iki flavonoidų, polifenolių, eterinių aliejų, mikro- ir
makroelementų. Šio augalo vaistiniai preparatai yra moksliniais tyrimais pagrįsta ir
rekomenduojama priemonė imuniniam budrumui skatinti, tačiau preparatus
rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Pastaraisiais dešimtmečiais populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra trys ežiuolės
genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė ežiuolė
(Echinacea angustifolia DC.) ir blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje
iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.
Vaistinė augalinė žaliava: rausvažiedžių ežiuolių žolė (Echinaceae purpureae herba) ir
rausvažiedžių ežiuolių šaknys (Echinaceae purpureae radix).
Ežiuolių preparatai, be kitų, specifiškai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus, Influenza
virusus, Herpes simplex sukėlėjus, grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans,
Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale).
Preparatai yra efektyvi priemonė odos (psoriazės, egzemos), ginekologinių (adneksitio),
urologinių (prostatito, cistito ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo
leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su
pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ežiuolių preparatai turi kontraindikacijų: jų negalima vartoti
nėštumo metu, sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS, taip pat alergiškiems
Asteraceae šeimos augalams. Galimos sąveikos su citochromo P450 izofermentus
veikiančiais vaistais, hepatotoksinį poveikį galinčiomis sukelti medžiagomis bei vitamino K
antagonistais.
Beje, vienas iš nepageidaujamų šio vaistinio augalo poveikių – kad geriant kavą/arbatą su
ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis:
gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Išsami informacija apie Echinacea purpurea žaliavą ir preparatus pateikiama Europos vaistų
agentūros (EMA) dokumentuose .
Dekoratyvi ir praktiška
Europoje rausvažiedė ežiuolė kaip dekoratyvus akcentas auginama jau du šimtmečius,
Lietuvoje – apie šešis dešimtmečius. Ežiuolių vaistinė žaliava dedama kaip priedas į
raguočių ir kiaulių pašarą, taip padidinant gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms, o
bitėms žydinčių ežiuolių plantacijos antroje vasaros pusėje tampa puikia ganykla.