30 dienų be cukraus: kokius pokyčius pastebėjo saldumynų atsisakę žmonės?

Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų sau mestas iššūkis nevalgyti produktų su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas paskatino skanėstų nevalgymo maratoną. Prie socialiniame tinkle esančios iššūkio grupės prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.

Štai keletas iššūkį priėmusių žmonių atsiliepimų:

„Iššūkių laikytis yra kur kas lengviau komandoje. Anksčiau negalėdavau parduotuvėje ramiai praeiti, turėdavau ką nors saldaus nusipirkti. Dabar lengvai, net nepagalvoju. Ačiū“, – rašė Jūratė.

„Išsilaisvinau nuo beprotiško saldumynų valgymo. Viena niekaip nebūčiau sugebėjusi. Numečiau 5 kilogramus“, – džiaugėsi Lilija Igelevič.

„Man buvo lengviau, nei tikėjausi. Pirmas dienas saldumo trūkumą kompensavau vaisiais, tačiau vėliau net ir jie tapo per saldūs. Nesiėmiau kraštutinumų, tačiau iššūkis paskatino ieškoti alternatyvų. Šventiniu laikotarpiu pasmaližiavau, bet vėl grįžtu į doros kelią, nes savijauta iššūkio metu buvo kur kas geresnė“, – teigė Agnė Česnaitienė.

Vienai niekaip nepavyko atsisakyti saldumynų

„Kai pamačiau, kad skelbiamas toks iššūkis, labai apsidžiaugiau, nes vienai niekaip nepavykdavo atsisakyti saldumynų. Man buvo lengva šiame projekte dalyvauti, nes viešai pasižadėjau nevalgyti saldumynų 30 dienų. Ir nevalgiau. Man jų net nesinorėjo. Tęsiau šį iššūkį net iki Kalėdų. Per šventes šiek tiek teko paragauti kai kurių saldumynų, bet man jų nesinori taip, kaip norėjosi anksčiau, iki iššūkio. Per tas 30 dienų netekau 1 kilogramo, vadinasi, nevartojant saldumynų galima numesti svorio, jeigu reikia. Man svorio metimas nėra svarbiausias dalykas. Nuo saldumynų dažnai skaudėdavo skrandį, sutrikdavo virškinimas, dabar kol kas viskas gerai. Tikiuosi, jeigu ir toliau nevartosiu saldumynų, tai savijauta tik gerės. Esu patenkinta, kad išbandžiau save, ir dėkoju organizatoriams už šį iššūkį“, – pasakojo Regina Urbonienė.

„Iššūkiu labai džiaugiausi ir jo sąžiningai laikiausi, nedidelių nuklydimų buvo tik per šventes. Šventės baigėsi ir iššūkį tęsiu toliau. Buvo gera jausti bendraminčių palaikymą“, – sakė Danutė Levickienė.

„Nesiėmiau kraštutinumų, kelis kartus suvalgiau šaldytų trintų uogų su cukrumi. Iššūkis paskatino ieškoti alternatyvų. Šventiniu laikotarpiu pasmaližiavau – valgiau 75 proc. šokolado. Numečiau pusantro kilogramo, apimtys sumažėjo keliais centimetrais, sveriu 55 kg, ūgis – 165 cm, nebuvo daugiau iš kur lieknėti“, – sakė Genutė Vitkutė.

„Laikiausi sąžiningai. Jokių blogų pojūčių nepatyriau, deja, ir jokių gerų. Tikėjausi, kad bent kiek svoris kris, bet ne. Ką supratau? Kad galiu be saldumynų apsieiti, bet nėra prasmės. Taip kad vėl gerdama kavą suvalgau saldainį, tiesa, kavą įpratau gerti be cukraus“, – teigė Romena.

Iki iššūkio daugiausia ištverdavo dvi dienas

„Prieš šį iššūkį savi tokie iššūkiai trukdavo daugiausia dvi dienas. O čia, kai tokia komanda, atrodo, kad visuomet esi stebima. Po iššūkio saldumynai nebėra pagrindinis maistas. Pastebėjau, kad pasidarė lengviau (tiksliau, visai lengva) ne tik atsisakyti saldumo, bet ir apskritai nepersivalgyti, laiku sustoti. Dažniausiai saldžiai nesinori, o jeigu ir norisi, tai suvalgius dirbtinių skanumynų būna negera. Per šventes, padauginus (nors neatrodė tiek daug) šokoladų, pradėjo skaudėti galvą, nieko nebesinorėjo, net pulsas pakilo nuo to sunkumo, neradau sau vietos. Šiuo metu iššūkio taip griežtai netęsiu, bet tiesiog nevalgau saldumynų arba jų valgau retai, iš tingėjimo, kai norisi ko nors skanaus (nebūtinai saldaus) ir kas nors netyčia yra po ranka; o svečiuose suvalgyti saldumynų yra labiau įprotis. Niekada nemaniau, kad gali būti taip paprasta be to gyventi, labai ačiū organizatoriams“, – rašė Asta Lenkaitytė.

„Iššūkį išlaikiau! Iki Kalėdų be cukraus! Per šventes truputį leidau sau atsipalaiduoti, bet labai saikingai. Dabar ir toliau laikausi šio iššūkio. Privalumas, jog nebenoriu saldumynų, savijauta kur kas geresnė, veido oda pagražėjo, nukrito 3 kilogramai, ko daugiau reikia?“ – džiaugėsi Sandra.

„30 dienų atlaikiau, per šventes nusidėjau, dabar tęsiu neterminuotai. Nusidėjau valgydamas pyrago, saldainiais nesusigundžiau“, – sakė Gediminas.

Su bendraminčiais – gerokai lengviau

„Prie iššūkio prisijungiau jau vėliau, taigi iki iššūkio pabaigos man dar liko trys dienos. Sunkiausia buvo pora pirmų dienų, tada dar keli lūžiai pasikartojo maždaug po penkių dienų, po aštuonių, vėliau vis lengviau praeidavo. Sunkiausia, kai pamatai saldumynus, taigi vengiau juos matyti. Saldumynus, kuriuos valgo namiškiai, paslėpiau nuo savo akių, parduotuvėje pro saldainių skyrių prabėgdavau. Nustojus valgyti saldumynus, pasidarė svarbiau, kokį tą vadinamąjį normalų maistą valgau, iškart norėjosi pasigaminti ką nors skaniau. Turėjau įprotį po rimto maisto visada suvalgyti ką nors saldaus, tai pirmą, antrą savaitę šis noras savaime kildavo, bet šiuo metu, mėnesio gale, įpročio jau nebeliko. Šiek tiek vis dar valgau saldumynų be rafinuoto cukraus, su stevija, kartais su fruktoze ar saldikliu. Tokių saldumynų nusipirkdavau daugiau, jei kildavo koks stresas. Taip pat yra įprotis užėjus į parduotuvę nusipirkti saldumynų, todėl stengiausi mažiau vaikščioti į parduotuves.

Kai tik pradėjau laikytis iššūkio, aštuntąją iššūkio dieną, vyko dalyvių susitikimas – jis labai įkvėpė ir padėjo! Tokie susitikimai, manau, labai naudingi, būtų galima padaryti ne tik maisto, bet ir, tarkime, kokį nors susitikimą žaidžiant stalo žaidimus, o gal ir į kiną kartu nueiti. Labai ačiū, kad yra ši grupė. Tai, jog matai, kad aplinkiniai žmonės irgi stengiasi, siekia, kliūna, vėl eina, labai padeda ir įkvepia. Šiuo metu pagalvojęs apie cukrinius saldumynus jaučiu, tarsi būtų atsiradęs blokas ir nesinori net pradėti, todėl, manau, iššūkį tęsiu. Iššūkio metu keletą kartų valgiau cukraus, per Kūčias ir viename renginyje, kur nebuvo pasirinkimo. Tai cukrus buvo ypač saldus. Suvalgiusi sau įprastą porciją labai saldžios uogienės (anksčiau gal būčiau dar pakartojusi) buvau tiesiog persisotinusi“, – pasakojo Radha Priya Dasi.

„Dabar pasigirsiu, džiaugiuosi, kad netyčia radau šį iššūkį ir kad aš jį įveikiau, tai – mano gyvenimo pergalė. Sunkiausia buvo penkta diena, bet atsilaikiau, o paskui jau buvo geriau. Savijauta pagerėjo, jaučiausi tarsi palengvėjusi, sąmoningai per Kalėdas neatsisakiau saldumynų, ypač šokolado – mėgstamiausio iš saldumynų. Ir net keista, manęs jau netraukė valgyti kaip anksčiau, net jaučiausi nesveikai, skaudėjo skrandį. Todėl nutraukiau visus saldumynų valgymus, rodos, ir taip mažai jų ragavau. Po Kalėdų daugiau jokių saldumynų nevalgiau ir jaučiuosi puikiai. Visada prisiminsiu tą dieną, kai priėmiau iššūkį. Išmečiau, išdalijau visus saldumynus (dėl ramybės, kad neerzintų), o dabar pas mane vėl yra saldumynų, bet esu visai rami, net nekyla pagunda paragauti, jau užteko kalėdinių paragavimų. Nežinau, kaip bus toliau, bet dabar cukraus ir gaminių su pridėtiniu cukrumi nevartoju“, – Aldona Jasionienė.

Viskas arba nieko

„Aš labai džiaugiausi, kad įsitraukiau į šį projektą, nes tuo metu jau buvau priėjusi prie to, kad per dieną suvalgydavau po kelias šokolado plyteles. Sekėsi puikiai, bet paslydau po 5 savaičių ir vėl grįžau prie panašaus saldumynų kiekio. Tačiau supratau, kad man tinkamiausias kelias – atsisakyti visai. Aš kraštutinumų žmogus. Man viskas arba nieko. Tai nėra gerai, bet kol neišsiugdžiau kitaip, bandysiu su potraukiu saldumynams kovoti šitaip. Šiaip supratau, jog dažnai valgydavau saldumynus tik todėl, kad būdavau alkana ar dėl kažko jausdavau nerimą. Alternatyvos būtinos, todėl dažnai kepdavau sveikuolių sausainius su avižomis, riešutais bei džiovintais vaisiais ir medumi. Tiesa, į šį projektą įtraukiau dar bent 4 saldumynų mėgėjus. Jiems sekėsi geriau nei man: jie nesilaikė labai griežtai, bet dabar laikosi geriau ir negrįžo prie didelio saldumynų kiekio“, – pasakojo Vilma Ragauskienė.

Prie  30 dienų iššūkio grupės galite prisijungti bet kada, joje rasite daug bendraminčių pasakojimų ir idėjų maisto, skanumynų be pridėtinio cukraus gamybai. Beje, šiuo metu grupėje vyksta miltų nevalgymo iššūkis.

Milda Noreikaitė, www.sveikuoliai.lt