Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Neįtraukta į kategorijas»35 metus kuriama lietuviškos kosmetikos istorija: kaip „BIOK laboratorija“ tapo tarptautiniu grožio inovatoriumi?
Neįtraukta į kategorijas

35 metus kuriama lietuviškos kosmetikos istorija: kaip „BIOK laboratorija“ tapo tarptautiniu grožio inovatoriumi?

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Puodas, elektrinė plytelė ir statybų vagonėlis – taip prasidėjo vieno žinomiausių lietuviškos kosmetikos prekės ženklų istorija. Prieš 35 metus tokiomis sąlygomis buvo pagaminti pirmieji „Margarita“ kremai, o šiandien iš to eksperimento gimusi „BIOK laboratorija“ turi vieną moderniausių laboratorijų šalyje, gamyklą ir produktus, pasiekiančius vartotojus skirtingose pasaulio rinkose.

Per daugiau nei tris dešimtmečius „BIOK laboratorija“ tapo vienu ryškiausių lietuviškos kosmetikos sėkmės istorijų pavyzdžių. Įmonė ne tik sukūrė tokius vartotojų pamėgtus prekės ženklus kaip „Margarita“, „Ecodenta“ ar „Rasa“, bet ir tapo bendrove, kurios produktai šiandien pasiekia vartotojus skirtingose pasaulio rinkose – nuo Europos iki Pietų Amerikos ir Afrikos.

Inovacijos – įmonės DNR

Nuo pat pirmųjų eksperimentų kuriant kosmetikos formules įmonei buvo svarbu ieškoti naujų sprendimų ir drąsiai eksperimentuoti. Pasak „BIOK laboratorijos“ direktorės IevosBieliūnaitės-Jankauskienės, inovacijos nuo pat pradžių tapo vienu svarbiausių įmonės augimo variklių.

„Pavadinime „BIOK laboratorija“ yra užkoduotos inovacijos. Mūsų proveržio laikotarpiai iki šiol buvo susieti su laboratorijos inovacijomis, tokiomis kaip juoda dantų pasta ar pažangiomis kosmetikos linijomis, tad inovuoti ketiname ir toliau – tai stipri mūsų DNR dalis“, – sako I.Bieliūnaitė-Jankauskienė.

Natūralu, jog per35 metus „BIOK laboratorijos“ istorijoje buvo pokyčių, tačiau nuolatinis noras ieškoti naujų sprendimų tenkinant evoliucionuojančius vartotojų poreikius išliko prioritetu. Būtent tai padėjo įmonei iš lietuviškos kosmetikos gamintojo išaugti į tarptautinį grožio srities inovatorių, pavyzdžiui reikšmingai sustiprinus pozicijas vonios kambaryje ir užėmus naujas burnos ir dantų priežiūros teritorijas.

Nuo statybų vagonėlio iki modernios gamyklos

BIOK LAB istorijoje netrūksta ir šiandien jau legendomis tapusių epizodų. Istorija gyva ir šiandien ją pasakoja ilgamečiai įmonės akcininkai ir darbuotojai.

„Pirmieji legendinio prekės ženklo „Margarita“ veido kremai buvo pagaminti statybų vagonėlyje, sumaišyti paprastame puode ant elektrinės plytelės. Elektrą tuomet paskolino bičiuliai iš bendrovės „Fermentas“. Vienas iš įkūrėjų ir tuometinis naujų produktų laboratorijos vadovas dr. Rimantas Petniūnas vėliau prisipažino, kad kosmetikos gamybos paslapčių ieškojo Mažvydo bibliotekoje“, – sako „BIOK Laboratorijos“ verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė.

„Skaičiau knygas ir bandžiau suprasti chemijos formules, bet neskaičiau nei vieno verslo vadovėlio“, – kartą dalijosi pats R. Petniūnas.

Istorija, kurta daugiau nei tris dešimtmečius

Įmonės akcininkė ir verslo plėtros vadovė sako, kad jos pačios kelias „BIOK Laboratorijoje“ prasidėjo visai netikėtai – ir turėjo trukti neilgai.

„Prisijungiau prie „BIOK Laboratorijos“ 2005 metais su trumpalaikiais tikslais – naujų verslo savininkų planas buvo sparčiai išauginti verslą ir po 3 metų parduoti, tačiau po 3 metų pasidėjo ekonominė krizė. Visi pinigai staiga tapo labai brangūs, o verslai – pigūs. Nutarę pasilikti šiek tiek ilgiau, užsibuvome iki šios dienos“, – pasakoja R. Stragienė.

Šiek tiek ilgiau virto trimis dešimtmečiais ir didele įmonės transformacija. Per šį laiką BIOK LAB iš nedidelės gamyklos išaugo į tarptautinėse rinkose matomą kosmetikos kūrėją, kurio produktai pasiekia skirtingas pasaulio šalis.

„Mes patys išgyvenome didžiulę transformaciją: nuo šeimyninės rankų darbo produkcijos iki matomo tarptautinio žaidėjo. Dabar kolekcionuojame ne vietinius „Metų gaminio“ medalius, bet tarptautinius Halal, Kosher, Vegan, Cosmos Organic sertifikatus“, – sako R. Stragienė.

 Prekės ženklų vertė išaugo iki 5 mln. Eur

Inovacijų genas buvo užkoduotas įmonėje nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, BIOK laboratorijos EAN kodas skaitmeninių kodų sistemoje yra 0001, o tai reiškia, kad bendrovė pirmoji Lietuvoje prisijungė prie modernios prekybos sistemos – šiandien neatsiejamos nuo kasdienio apsipirkimo.

Pasak „BIOK laboratorijos“ direktorės, per35-erius metus bendrovėįrodė, kad įmonei būdinga rinkos empatija bei drąsūs sprendimai leidžia būti aktualiems, nepaisant einančių dešimtmečių, besikeičiančių vartotojų kartų, rinkos, kategorijos preferencijų.

„BIOK laboratorija“ sugriovė aibę mitų ir nuostatą, jog lietuviai moka gerai pagaminti, tačiau nesukuria pridėtinės vertės prekės ženklų dėka. Mūsų prekių ženklų vertė šiandien siekia 5 mln. eurų ir tai yra didelis, nuosekliai ir sistemingai išaugintas nematerialusis turtas, kuriuo pasididžiuoti gali retas lietuviškas verslas“, – sako I.Bieliūnaitė-Jankauskienė.

Lietuviška dantų pasta, keliaujanti po pasaulį

Dar vienas „BIOK laboratorijos“ proveržis – pirmosios lietuviškos dantų pastos „Ecodenta“ sukūrimas. Nors tarpukario Lietuvoje buvo galima rasti vietinės gamybos dantų miltelių ar kitų burnos higienos priemonių, niekam iki tol nebuvo kilusi mintis kurti modernią dantų pastą.

„BIOK laboratorijoje“ gimusi idėja greitai virto produktu, kuris sulaukė pripažinimo ir Lietuvoje, ir už jos ribų – dantų pasta pelnė apdovanojimų ekonomikos ministerijos konkursuose, buvo pastebėta tarptautinėse parodose.

Šiandien šis produktas lietuviams kartais tampa netikėtu atradimu keliaujant: pažįstamą lietuvišką pakuotę galima išvysti Helsinkio oro uoste, karališkoje Londono vaistinėje ar prekybos centre Dubajuje. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip iš laboratorijoje gimusių idėjų gimsta produktai, galintys sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

„Ecodenta“ sėkmę lemia gebėjimas atrasti dar neišnaudotas nišas net ir, atrodytų, jau prisotintoje burnos priežiūros produktų kategorijoje. Prekės ženklas išsiskiria siūlydamas netikėtus sprendimus – nuo juodų, sertifikuotų ekologiškų dantų pastų iki formulių su neįprastais ingredientais. Be to, vartotojų dėmesį „Ecodenta“ patraukia ir savo išskirtiniu požiūriu į produkto pozicionavimą: čia taikomi odos priežiūros kategorijai būdingi estetikos bei rinkodaros principai, kurie suteikia produktams modernumo ir išskirtinumo pojūtį.

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVilniuje – vakarėlis, sujungęs Berlyną, Los Angelą ir Stambulą: GALLIVANT kūrėjas atvėrė miestų kvapų filosofiją
Kitas straipsnis Pažaislio vienuolyne atgims istorinės erdvės: lankytojai renginiuose galės dalyvauti visus metus

Susiję straipsniai

Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link

13 balandžio, 2026

Intriguojanti 2 tūkstančių metų paslaptis: kur iš tiesų yra Kleopatros kapas?

25 kovo, 2026

Nekilnojamojo turto mokestis tarpukariu: nuo atgalinės datos įstatymų iki visa lemiančių inspektorių

27 sausio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.