Vienos garsiausių istorijos moterų – Egipto karalienės Kleopatros – paskutinė poilsio vieta iki šiol lieka viena didžiausių archeologijos paslapčių. Dokumentinis„National Geographic“ filmas „Paskutinioji Kleopatros paslaptis“ (angl. „Cleopatra’s Final Secret“) pasakoja apie daugiau nei du dešimtmečius trunkančią dramatišką paiešką, kuri gali priartinti mokslininkus prie atsakymo.
Dokumentiniame filme, kurį Lietuvoje žiūrovai galės pamatyti per „Disney+“ kanalą kovo 27 dieną, pasakojama apie dominikietės archeologės Kathleen Martinez jau daugiau nei 20 metų trunkančias Kleopatros kapo paieškas Egipte. Ji bando įrodyti, kad legendinės valdovės kapas gali būti ne Aleksandrijoje, kaip manyta ilgą laiką, o senoviniame religiniame komplekse netoli Viduržemio jūros.
Ieškant paskutinės Egipto faraonės
Apie Kleopatros gyvenimą istorikai žino nemažai – jos politinį talentą, santykius su Julijumi Cezariu ir Marku Antonijumi, dramatišką konfliktą su Romos imperija. Tačiau vienas klausimas išlieka neatsakytas: kur ji buvo palaidota?
Pagal senovės istoriko Plutarcho raštus, Kleopatra ir Markas Antonijus buvo palaidoti kartu. Tačiau jų kapas iki šiol nerastas.
Ilgą laiką archeologai buvo įsitikinę, kad kapas turėtų būti Aleksandrijoje – senovės Egipto sostinėje. Tačiau dalis šio miesto dabar yra po vandeniu, nes per šimtmečius regioną sukrėtė žemės drebėjimai ir cunamiai.
20 metų trunkanti paieška
Dokumentinio filmo centre – archeologė Kathleen Martinez, kuri nuo 2005 metų vykdo kasinėjimus senoviniame mieste Taposiris Magna.
Jos teorija skamba drąsiai: Kleopatra galėjo būti palaidota būtent čia – Izidės šventykloje, svarbiame religiniame centre. Archeologė yra pasakojusi, kad prie šios hipotezės ją atvedė netikėta patirtis – ankstesnis darbas teisininke.
„Aš tyrinėjau Kleopatros gyvenimą kaip advokatė – analizavau visus įrodymus. Man pasirodė logiška, kad ji nenorėtų būti palaidota vietoje, kur romėnai galėtų lengvai išniekinti jos kapą“, – pasakoja archeologė.
Per du dešimtmečius Kathleen Martinez komanda šioje vietoje aptiko tūkstančius artefaktų – monetas su Kleopatros atvaizdu, keramikos fragmentus, statulų liekanas ir net žmonių palaikus.
Netikėtas atradimas po vandeniu
Vienas įspūdingiausių „National Geographic“ dokumentiniame filme „Paskutinioji Kleopatros paslaptis“ pristatomų atradimų – galimas senovinis uostas, aptiktas netoli Taposiris Magna.
Manoma, kad dalis šios teritorijos galėjo nugrimzti po vandeniu po 365 m. po Kr. įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio. Jei ši vieta iš tiesų buvo svarbus uostas, tai tik sustiprina teoriją, kad šventykla galėjo turėti ypatingą politinę ir religinę reikšmę Kleopatros laikais.
Povandeniniuose tyrimuose archeologai aptiko akmens kolonas, inkarus, amforas, senovinių konstrukcijų fragmentus. Tyrimuose dalyvavo ir garsus okeanografas Robertas Ballardas, pasaulyje išgarsėjęs atradęs „Titaniko“ nuolaužas.
Ne visi mokslininkai sutinka
Nors dokumentikoje pristatomi radiniai atrodo įspūdingi, dalis istorikų ragina išlaikyti atsargumą ir neskubėti daryti galutinių išvadų.
Pavyzdžiui, Oksfordo universiteto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad monetos su Kleopatros atvaizdu dar neįrodo, jog ji buvo palaidota būtent šioje vietoje. Tokie radiniai greičiau rodo, kad šventykla buvo aktyviai naudojama jos valdymo laikotarpiu.
Todėl kai kurie mokslininkai ir toliau laikosi nuomonės, kad labiausiai tikėtina Kleopatros kapo vieta gali būti Aleksandrijos regione, kurio dalis šiandien yra atsidūrusi po vandeniu.
Paslaptis, kuri vis dar laukia atsakymo
Nepaisant skeptikų, K. Martinez tyrimai jau tapo viena ilgiausiai trunkančių archeologinių paieškų šiuolaikinėje istorijoje.
Dokumentinis filmas „Paskutinioji Kleopatros paslaptis“ parodo ne tik galimą archeologinį proveržį, bet ir mokslininko atkaklumą – kaip viena hipotezė gali paskatinti dešimtmečius trunkančius tyrimus.
Ar Kleopatros kapas kada nors bus rastas, kol kas neaišku. Tačiau ši paieška primena, kad net ir po dviejų tūkstančių metų senovės pasaulis vis dar slepia ne vieną paslaptį.