Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai juos išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas, kur stoti. „Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą, kur stoti. Ne tik studijos, pasirinktos tokiu būdu, bus malonesnės, bet ir karjerą daryti dirbant mėgstamą darbą bus paprasčiau“, − sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovas Gintautas Jakštas.
5 svarbiausi patarimai
Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė abiturientų kovo mėnesį dar nėra apsisprendę, kokią specialybę nori studijuoti, o sprendimus priima gana impulsyviai, remiasi tėvų ar pažįstamų rekomendacijomis, informacija žiniasklaidoje. Tad MOSTA atstovas pateikia penkis pagrindinius patarimus.
Populiariausios specialybės – saugus, bet prastas pasirinkimas
„2015 m. bendrajame priėmime dalyvavo 43 aukštosios mokyklos, o programą buvo galima pasirinkti iš 840 variantų! Kai kurios programos labai stambios, 10 proc. daugiausia studentų priėmusių programų priėmė 40 proc. visų įstojusiųjų, o 62 programos, dalyvavusios bendrajame priėmime, su studentais nepasirašė nė vienos sutarties. Tad rinktis populiariausias studijų programas, galima sakyti, yra saugu, tačiau tai vis tiek savaime negarantuoja sėkmingos karjeros ateityje. Nėra statistinio ryšio tarp programų populiarumo ir absolventų karjeros“, − aiškino MOSTA atstovas.
Nesivadovaukite pažįstamų patirtimi ir patarimais
„Turbūt visi esame girdėję vienokių ar kitokių pasakojimų, pavyzdžiui: „Tetos draugės pusbrolio kaimynės sūnus baigė tam tikrą programą ir darbo jam net ieškot nereikėjo – tai jį patį susirado darbdavys. Ir uždirba jis labai daug, jau štai ir namą perka…“ − ironizavo G. Jakštas.
Pasak jo, kai abiturientas renkasi studijų programą remdamasis kitų rekomendacijomis, ar tai būtų šeima, draugai, mokytojai, ar žiniasklaida, labai dažnai rizikuoja, kad tos sėkmės istorijos, apie kurias kalbama ir kurios pristatomos kaip pavyzdžiai, yra išimtys ir visai nesuteikia informacijos, kaip sekasi daugumai tas programas baigusių absolventų.
„Girdėta istorija, kaip kažkam puikiai sekasi baigus tam tikras studijas, gali būti nesusijusi su studijomis. Tarp bet kokią programą baigusiųjų būna išskirtinę karjerą padariusių absolventų“, − teigė MOSTA atstovas.
Nepasitikėkite neigiamais pavyzdžiais
Dar blogiau, jei sprendimą nestoti į norimą programą nulemia neigiamas pavyzdys. „Tam tikros studijos abiturientui atrodo įdomios, traukia ir jis norėtų dirbti pagal šią specialybę, bet nusprendžia nestudijuoti, nes kažkas, baigęs šias studijas, negauna darbo arba darbo užmokestis yra mažas. Absolventų karjerą nulemia ne tik baigta studijų programa, bet ir tam tikras sąlygų ir savybių derinys. Vidutinis atlyginimas ir įsidarbinimo procentas atskirose kryptyse yra daug informatyvesnis rodiklis ir šiuos duomenis galite rasti MOSTA ataskaitos „Specialistų kvalifikacijos žemėlapio pirminė analizė“ priede“, − aiškino atstovas.
Pasidomėkite konkursiniais balais
„Renkantis studijų programą verta pasidomėti, kokiais konkursiniais balais abiturientai į ją įstoja, nes studijų aplinka daro didelę įtaką studentui. O ir dėstytojams, kai toje pačioje auditorijoje yra tiek studijoms labai gerai pasiruošusių, tiek vos vidurinę mokyklą baigusių studentų, gali nepavykti suteikti kokybiškų studijų. Gerai egzaminus išlaikiusiems abiturientams verta pamąstyti, kokioje aplinkoje jie nori studijuoti“, − sakė MOSTA atstovas.
Atsakykite į klausimą, ką norite veikti
„Geriausias būdas abiturientui pasirinkti programą − tai pirmiausia rinktis, kokia veikla nori užsiimti baigęs studijas, o tada domėtis, kokių studijų jam reikia, kad galėtų gauti norimą darbą. Galbūt jam net nereikia aukštojo išsilavinimo? Vis daugėja atvejų, kad baigę aukštąsias mokyklas jaunuoliai renkasi profesinį mokymą, nes labiausiai nori būti staliais, mūrininkais, siuvėjais, kirpėjais ar kitokiais specialistais, kurių veiklai aukštojo mokslo nereikia“, − vyraujančias tendencijas apibendrino G. Jakštas.