Nors visuomenė nuolat informuojama apie įvairias sukčiavimo rūšis, nusikaltėliai, apsimesdami bankų ar kitų patikimų įmonių darbuotojais, vis dar sugeba iš žmonių išvilioti dideles pinigų sumas. Kaip atpažinti sukčius ir kokių veiksmų su jumis bendraudamas nedarys bankas, primena „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Bankas nesiunčia nuorodų į svetaines, kuriose turite pateikti asmeninę informaciją
SMS žinutėmis siunčiamos nuorodos į svetaines, kurios gali atrodyti kaip patikimas banko puslapis, yra vienas iš klasikinių sukčiavimo pavyzdžių.
„Neva iš banko SMS žinutėmis yra siunčiami pranešimai, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu suklastotoje interneto svetainėje prašoma įvesti savo asmeninę prisijungimo prie el. bankininkystės informaciją. Sukčius ja pasinaudoja prisijungti prie jūsų paskyros jau tikrame banke“, – sako ekspertas.
Norint apsisaugoti nuo tokių sukčių, visada svarbu atidžiai patikrinti siuntėjo duomenis, kritiškai įvertinti gautą turinį. Jeigu kas nors sukelia įtarimų, verčiau neskubėti atlikti jokių veiksmų, tiesiogiai pasikonsultuoti su banko darbuotoju. Reikėtų paskambinti oficialioje finansų institucijos interneto svetainėje rastu telefono numeriu ir pasiteirauti, ar gautas turinys yra teisingas.
Be jūsų inicijavimo neprašo prisijungti ar pateikti asmens duomenų
Dar vienas būdas atpažinti sukčius – be jūsų iniciatyvos skambučiu, SMS žinute, el. laišku ar kitais būdais prašoma pateikti mokėjimo kortelės, prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ar slaptažodžius.
Bankas taip pat niekada nesiunčia prisijungimo prie „Smart-ID“ užklausų, kurių jūs patys neinicijuojate.
„Gavę užklausą patvirtinti prisijungimą prie interneto banko ar pasirašyti mokėjimą, stabtelėkite – jei pats jos nepateikėte, jokiu būdu neveskite PIN kodo. Be to, visada patikrinkite, ar interneto banko lange rodomas kodas sutampa su „Smart-ID“ programėlėje rodomu kodu. Jei ne – užklausos netvirtinkite“, – prideda specialistas.
Neprašo jūsų atiduoti jūsų banko kortelės
Dar visai neseniai Lietuvos gyventojai susidūrė su sukčių schema, kurios galutinis tikslas – išvilioti banko korteles ir jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, sukčiai reikalauja nurodyti gyvenamosios vietos adresą ir atsiunčia tariamus kurjerius vartotojų mokėjimo kortelėms surinkti.
„Banko darbuotojai gyventojų niekada ir jokiais tikslais neprašo net ir laikinai atiduoti savo banko kortelių. Banko kortelė yra paties gyventojo nuosavybė“, – teigia banko specialistas.
Bankas neprašo įsidiegti programinės įrangos
Banko darbuotojais apsimetantys sukčiai taip pat gali prašyti jūsų įsidiegti kokią nors programinę įrangą, kuri neva užtikrina dvigubą apsaugą arba saugų ryšio kanalą.
„Bankas neprašo jūsų į savo kompiuterį ar telefoną įsidiegti kokių nors programėlių. Vienintelė išimtis – oficialios mobiliosios bankų programėlės, kurias rasite „Google Play“ arba „Apple App Store“. Tačiau net ir šiuo atveju bankas niekada neprašys ir niekaip kitaip nereikalaus jūsų to padaryti – įsidiegti ar ne šias programėles, visada bus jūsų pasirinkimas“, – sako L. Sadeckas.
Bankas nebendrauja užsienio kalbomis
Verta prisiminti ir tai, kad banko darbuotojai neinicijuos kontakto su jumis ne lietuvių kalba.
„Dažnai finansiniai sukčiai gyvena kitose šalyse ir bendrauja rusų, daug rečiau – anglų ir lietuvių kalbomis. Tačiau visos oficialios institucijos, veikiančios Lietuvoje, įskaitant ir bankus, į žmones kreipiasi lietuvių kalba. Todėl jeigu banko darbuotoju prisistatantis asmuo bendrauja ne lietuviškai, nors jūsų gimtoji kalba yra lietuvių, galite būti tikri, kad susidūrėte su sukčiumi“, – teigia specialistas.
Be to, verta atkreipti dėmesį ir į būdą jus pasiekti – būkite atidūs, jei su jumis susisiekia nepažįstamais telefono numeriais, ypač jei paaiškėja, kad skambinantysis yra iš užsienio.
Bet kokią, net ir mažiausią įtarimą keliančią situaciją vertinkite kritiškai ir nevykdykite sukčių nurodymų. Apie susidūrimą su sukčiais informuokite savo banką ir kreipkitės į policiją portale „ePolicija“, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą.