Klausa yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių: ji leidžia mums bendrauti, orientuotis aplinkoje ir jausti pasaulį ne tik akimis, bet ir ausimis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su klausos sutrikimais susiduria kas penktas planetos gyventojas. Nepaisant to, visuomenėje vis dar gajūs mitai, susiję su klausos aparatais. Klaidinantys įsitikinimai pristabdo žmones ieškoti pagalbos, sako „Lora“ klausos centro specialistas Mindaugas Ruzas. Jis pristato dažniausiai girdimus mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų veikia šiuolaikiniai klausos aparatai.
Mitas Nr. 1: klausos aparatai – tik senjorams
Vienas gajausių mitų, kurį klausos specialistai dažniausiai girdi iš pacientų, neva klausos aparatai skirti tik senjorams.
„Tiesa ta, kad klausos aparatus naudoja ne tik senjorai – jie reikalingi visiems, kurių silpsta klausa. Tai gali būti ir kūdikiai, ir darbingo amžiaus žmonėms“, – kalba M. Ruzas.
Pasak jo, klausos sutrikimas gali būti įgimtas, o ankstyvas gydymas yra būtinas kalbos vystymuisi.
„Vaikai mokosi kalbos girdėdami garsus, tad nusilpusi klausa gali trukdyti kalbos raidai. Klausos aparatai padeda ne tik girdėti, bet ir lavinti kalbos supratimą“, – akcentuoja klausos specialistas.
Mitas Nr. 2: klausos aparatai yra dideli, nepatogūs ir švilpia
Šis mitas – vienas iš tų, kurie susiformavo dar prieš dešimtmečius, kai klausos aparatai buvo masyvūs, girdimai švilpė ir dažnai trukdė kasdieniam gyvenimui, sako pašnekovas.
„Šiandien technologijos pažengė taip toli, kad tokie įsitikinimai nebeturi nieko bendro su realybe. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra kompaktiški ir beveik nepastebimi. Jie ne tik patogūs, bet ir estetiški – galima rinktis iš įvairių formų, spalvų ir stilių, pritaikytų skirtingiems poreikiams“, – sako M. Ruzas.
Be to, modernūs aparatai turi pažangius triukšmo slopinimo algoritmus, kurie analizuoja aplinką ir išskiria kalbą iš foninio triukšmo.
„Tai reiškia, kad net ir triukšmingoje kavinėje ar susirinkime žmogus gali aiškiai girdėti pokalbį, o ne foninį šurmulį. Švilpimas – tai jau praeitis. Dabar aparatai automatiškai prisitaiko prie aplinkos ir eliminuoja nepageidaujamus garsus“, – priduria specialistas.
Mitas Nr. 3: klausos aparatai blogina klausą
Kai kurie žmonės baiminasi, kad pradėjus nešioti klausos aparatą, klausa dar labiau suprastės. Tačiau klausos specialistas pabrėžia: tai – klaidingas įsitikinimas, neturintis jokio medicininio pagrindo.
„Klausos aparatai neblogina klausos, priešingai, jie padeda išlaikyti smegenų gebėjimą suprasti kalbą. Ilgai negirdint tam tikrų garsų, smegenys tiesiog „pamiršta“, kaip juos interpretuoti. Klausos aparatas ne gydo, o kompensuoja klausos praradimą: jis suteikia prieigą prie garsų, o smegenys vėl mokosi juos atpažinti“, – pristato M. Ruzas.
Mitas Nr. 4: klausos aparatai yra labai brangūs
„Lietuvoje galioja kompensavimo sistema daliai klausos aparato kainos, o konsultacijos būna nemokamos. Be to, yra įvairių modelių – nuo bazinių iki pažangių, tad kiekvienas gali rasti sau tinkamą sprendimą“, – kalba klausos centro specialistas.
Anot jo, svarbu suprasti, kad pigūs garso stiprintuvai, parduodami prekybos centruose ar internetu, nėra tikri klausos aparatai. Jie stiprina garsą vienodai, neatsižvelgdami į individualius poreikius, ir gali net pakenkti klausai.
„Neverta rizikuoti savo sveikata, siekiant sutaupyti“, – priduria M. Ruzas.
Mitas Nr. 5: klausos reabilitaciją galima atidėti vėlesniam laikui
Daugelis žmonių, pastebėję pirmuosius klausos silpimo požymius, nusprendžia palaukti – gal „praeis“, gal „dar ne taip blogai“. Tačiau specialistas perspėja: toks delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Kai žmogus ilgą laiką negirdi tam tikrų garsų, smegenys pradeda juos traktuoti kaip triukšmą. Net ir užsidėjus klausos aparatą, tie garsai gali atrodyti svetimi, trikdantys. Reikia laiko, kol smegenys vėl išmoksta juos priimti“, – paaiškina M. Ruzas.
Kuo ilgiau žmogus delsia, tuo sudėtingesnė tampa reabilitacija. Iš pradžių garso kokybė gali atrodyti prastesnė, bet tai – natūrali adaptacijos dalis: „Svarbu duoti sau laiko ir nebijoti pokyčių. Atidėliojimas tik apsunkina prisitaikymą prie klausos aparato ir pailgina laiką, kol žmogus vėl gali kokybiškai girdėti“.
Mitas Nr. 6: klausos aparatai tik sustiprina garsą
Dar vienas klaidinantis įsitikinimas – kad klausos aparatai tik sustiprina garsą. Vis tik tiesa ta, kad jie taip pat padeda suprasti kalbą.
„Skaitmeniniai aparatai veikia pagal individualų klausos tyrimą – jie stiprina tik tuos dažnius, kurių žmogus negirdi, ir tik tiek, kiek reikia. Svarbu suprasti, kad kalbos suvokimas vyksta smegenyse, kurios interpretuoja girdimus garsus. Todėl kuo anksčiau pradedamas naudoti klausos aparatas, tuo geresni rezultatai“, – kalba M. Ruzas.
Mitas Nr. 7: jei dar kažkiek girdžiu – klausos aparatas nereikalingas
Daug žmonių mano, kad jei jie dar susikalba su žmonėmis, tai klausos aparatas jiems nereikalingas. Tačiau dažnas nusiskundimas – sunkumai bendraujant triukšmingoje aplinkoje ar su keliais žmonėmis vienu metu – jau rodo lengvo laipsnio klausos sutrikimą.
„Tokiose situacijose žmogus dažnai negirdi visų kalbos komponentų, todėl praranda pokalbio esmę. Klausos aparatas padeda išryškinti kalbą ir sumažinti foninį triukšmą“, – sako „Lora“ klausos centro specialistas.
Kodėl mitai kenkia?
- Ruzas pastebi, kad dėl nepagrįstų abejonių žmonės dažnai delsia kreiptis į specialistus, jie bijo, gėdijasi. Tačiau svarbu atminti, kad kol delsiama, smegenys jau pradeda pamiršti tam tikrus garsus.
„Ilgai nenešiojant klausos aparato, smegenims tampa sunkiau prisitaikyti prie garsų, todėl šis procesas užtrunka ilgiau. Laimei, visuomenės požiūris po truputį keičiasi. Tikiuosi, kad netrukus klausos aparatai taps tokia pačia natūralia gyvenimo dalimi, kaip akiniai ar išmanusis laikrodis. Juk kuo anksčiau žmogus pradeda rūpintis klausa, tuo daugiau garsų ir kokybiško bendravimo išlieka jo kasdienybėje“, – reziumuoja specialistas.