Janina Vaizgielienė, gydytoja odontologė, jau seniai yra pensijoje, bet užsiima aktyvia veikla: organizuoja pėsčiųjų bei dviratininkų žygius, rengia sveikos mitybos pamokėles norinčioms išmokti sveikai gaminti, skaito paskaitas sveikos gyvensenos tema, veda mankštas alpinisto V. Vitkausko organizuojamose sulčių stovyklose Šventojoje, kartą per metus, rudenį, kartu su vyru kviečia norinčius valyti organizmą į arbūzų stovyklą. Itin jaunatviškai atrodanti sveikuolė sutiko pasidalyti ilgamete sveiko gyvenimo patirtimi.
Iki 45 m. lydėjo ligos, gydytojai draudė užsiimti fizine veikla
Nuo pat darželio iki kokių 45 m. sirgau labai dažnai ir šiaip buvau labai jautri. Ypač dažnos buvo peršalimo ligos, dažniausiai būdavo angina. Mokykloje gydytojai dėl silpnos sveikatos buvo uždraudę fizinį aktyvumą, buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų dėl silpnos širdies. Dėl to neleido net svarmenų kilnoti, o dabar beveik kiekvieną dieną dirbu su jais.
Buvo metas, kai mažiausiai vieną kartą per savaitę skaudėdavo galvą taip, kad ilgesniam laikui tekdavo imti nedarbingumo lapelius. Eidavau pas gydytojus, gerdavau vaistus. Neišmaniau maisto derinimo, strigo virškinimo sistema, prie to prisidėjo nuolatinis tablečių valgymas. Atsibodo sirgti, ir maždaug nuo 45 m. pradėjau ieškoti, kaip nesirgti. Norėjau pati būti atsakinga už savo gyvenimą. Norėjau bėgioti, gyventi taip, kaip sveikieji, nes jiems nėra jokių draudimų.
Patirtis Šiaurės Kaukaze – išgyti galima per naktį
Reikėjo dalyvauti draugės sūnaus vestuvėse Šiaurės Kaukaze. Atskridusi pas juos, kaip dažnai pasitaikydavo, susirgau, kamavo aukšta temperatūra. Viena moteris, biologė iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), pasiūlė mane išgydyti per vieną naktį, jei sutiksiu laikytis jos nurodymų. Sutikau, nes labai norėjau dalyvauti šventėje.
Tada ji nuvedė mane į vonią, apipylė šaltu vandeniu, susuko į paklodę, paguldė į lovą, šiltai apklojo ir girdė aviečių, liepžiedžių, žemuogių arbata su medumi. Daug prakaitavau. Po 2 val. ji vėl mane vedė į vonią ir vėl pylė šaltą vandenį, vėl klostė ir vėl girdė arbata. Taip dar keletą kartų, ir ryte jaučiausi žvaliai, nors buvau dar šiek tiek pakimusi. Temperatūra išgaravo, dalyvavau vestuvėse.
Tada pamaniau, kad ir be vaistų, vien savo vidinėmis jėgomis galima greitai pagyti. Nuo to karto daugiau niekada nesirgau angina. Grįžusi namo rytais pradėjau maudytis po šaltu dušu. Vėliau išėjau ir į viešas erdves. Grūdinuosi iki šios dienos, ir jau seniai jokios peršalimo ligos man nebaisios.
Gyvenimo būdui pritaria vyras
Sveikesnio gyvenimo paieškos 1991 m. atvedė į Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklą. Grįžusi iš jos vyrui pasakojau viską, ką sužinojau, ir jau kitą rytą abu su trumpikėmis išbėgom iki Nemuno. Pradžioje vyras dejavo, kad labai sunku, širdis netempia. Skatinau po truputį, kartu draugiškai pradėjome maudytis. Pirmus dvejus metus kiekvieną dieną bėgiojome ir maudėmės, neatsižvelgdami į tai, ar darbas prasidėdavo anksti, ar vėliau. Į darbą už 5 km ir iš jo eidavau pėstute. Pajutusi judėjimo skonį pastebėjau, kad sveikata pradėjo gerėti, sąnarius nebe taip skaudėjo, visiškai nustojau sirgti. Pradėjus derinti maistą po kelių mėnesių vyrui dingo rėmens graužimas, man nustojo skaudėti galvą. Vėliau pajutome turintys daugiau jėgos, ištvermės, kantrybės.
Vienas kitą raginame ir pajudiname, iki šiol kartu viską darome: vedame mankštas, pokalbius, savo sodyboje per metus penkis kartus padarome sveikatinimosi savaitgalius. Planuojame solidariai su viso pasaulio sveikuoliais maudytis 2016 m. sausio 1 d. 15 val. Ančios upėje, Kapčiamiestyje. Norinčius mielai kviečiame prisijungti. Tokios maudynės šią dieną vyks įvairiose Lietuvos vietovėse.
Judėjimas – sveikatos garantija
Dabar mano rytas prasideda 3–5 km bėgimu, dienomis vaikštau 10–15 km. Stengiuosi, kad per dieną fizinis krūvis sudarytų 15–20 km. Tik dėl to man nereikia gerti jokių vaistų, nes judėjimas duoda daug energijos ir puikią savijautą. Žiemą mielai renkuosi slides ir pačiūžas, vasarą – baidares, lankau Joanos Bartaškienės aerobikos klubą. Kiekvienais metais dalyvauju Sausio 13-osios bėgime. Labiausiai man patinka bėgti kartu su kareiviais jų tempu.
Vos pradėjusi bėgioti dalyvavau Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuotame bėgime iš Kauno į Anykščius „Į laimės žiburį“. Nubėgau visą kelią neįlipusi į lydintį autobusą. Tada apėmė didelis pasididžiavimas savimi, jaučiausi labai gerai. Pasitikrinus profilaktiškai po kelerių metų bėgiojimo gydytojai diagnozavo, kad mano širdis visiškai stipri. Manau, kad bėgiojimas man padėjo išsigydyti širdies ligą. O tiek metų bijojau. Bet kokia fizinė veikla stiprina širdies raumenį ir kapiliarinę sistemą, kuri yra lyg pirmoji žmogaus širdis. Visada sakau, kad jei žmogus pavargo sirgti ir gyvenimas jam atrodo nebemielas, reikia keltis iš fotelio, trauktis nuo televizoriaus ekrano ar kompiuterio ir susirasti sau mielą fizinę veiklą.
Cukraus nevartoju jau 25 metus, vietoj tabletės nuo spaudimo renkuosi judėjimą
Mano pasikeitimų pradžioje kolegos ir aplinkiniai kiek šaipydavosi, klausdavo, kiek ilgai aš tempsiu. O dabar sutinku tuos pačius žmones, jie visi yra tame pačiame ieškojimų kelyje, kaip ir aš, tik daug vėliau į jį pasuko. Dalis klausia patarimų, kaip įveikti vienas ar kitas problemas. Iš savo ilgametės praktikos ką nors papasakoju. Patariu užsikabinti už kažko, kuo galima patikėti. Viskuo, ką darau, aš tikiu. Tikėjimas labai svarbus dalykas. O jei netiki tuo, ką darai, tai tikrai nepadės.
Aš tvirtai žinau, kad, užuot išgėrusi vaistų nuo spaudimo, aš galiu pabėgioti ir spaudimas susitvarkys. Tam tikri pratimai padeda numalšinti galvos, sąnarių, kitus skausmus. Tik mankšta, judėjimas ir vanduo gali padėti.
Jei liga ar negalavimas pradeda kibti, aš tuoj tvarką pasidarau: išsivalau žarnyną, nutraukiu mitybą ir geriu švarų šaltinio vandenį. Pradėjusi jausti gerklės skausmą, gerklę skalauju druska. Kartais išgeriu vaistažolių arbatų, bet tai būna taip retai, kad net negaliu panaudoti savo surinktų žolelių. Išdaliju kitiems.
Negeriu kavos, nevartoju baltų miltų, konservuotų ir rūkytų produktų, nenaudoju jokio cukraus jau 25 m. Vieną kartą per savaitę nevalgau, kitą dieną valgau lengvai.
Greitų rezultatų nebūna
Didelė Dievo dovana – suprasti savo buvimą šioje žemėje. Ne visiems tai duota. Tas, kas nori žinoti, ieško ir randa, tiems, kurie nesidomi, per prievartą neįbruksi. Žmonės dažnai nori greitų rezultatų, o jų sveikame gyvenimo kelyje nebūna. Valios ir kantrybės trūkumas pakiša koją keičiant įpročius. Aišku, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio sveikai gyvensenai, žinios būtų diegiamos nuo darželio, būtų daug lengviau. Nors geriausiai turbūt veikia asmeninis pavyzdys ir dalijimasis sukauptomis žiniomis.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt