Greitai aštuoniasdešimtmetį minėsiantis kaunietis Kazys Mikalauskas aplinkinius stebina ne tik išskirtiniu talentu, bet ir energija, neblėstančiu noru kurti ir meistrauti. Jis iki šiol konstruoja skraidykles, aeroroges ir netgi amfibijas, galinčias ne tik judėti žeme, ledu, bet ir plaukti. Šeštadienį TV3 laidos „Amžius ne riba“ žiūrovai turės progą pamatyti šio auksarankio darbų ir išgirsti apie šiais laikais gana retą pomėgį.
Kazys Mikalauskas ir Larisa Kalpokaitė 
K. Mikalauskas apdovanotas už nuopelnus Lietuvos aciacijai 
Pasiruošimas skrydžiui 
Pasiruošimas skrydžiui 
Aistra skraidyti vienija skirtingas kartas 
Pasiruošimas plaukiojimu amfibija
K. Mikalauską galime dažnai sutikti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje įsikūrusiame Kauno skraidūnų klube, kuriame puikuojasi ne vienas jo sukonstruotas skraidymo aparatas. Aviacijos aistruolis gyvenimo kitaip ir neįsivaizduoja: vis kylančios idėjos, kaip patobulinti vieną ar kitą savadarbę priemonę, neleidžia nurimti.
Įdomu tai, kad iš Utenos rajono kilęs K. Mikalauskas nebaigė jokių specialiųjų mokslų ir visos skraidyklių bei kitų aparatų konstravimo žinios, kuriomis šiandien jis dalijasi su jaunesniaisiais, buvo sukauptos daug domintis savarankiškai ir viską išbandant praktiškai. O didžiausias stimulas tam buvo troškimas skraidyti.
Nuo jaunų dienų Kazys svajojo apie dangų ir stengėsi perprasti skraidymo priemonių veikimo principus.
„Matyt, prigimtis tokia, – šypsosi pašnekovas, paklaustas, kaip kilo mintis imti skraidyti ir pačiam konstruoti skraidykles. – Vaikystėje, kai dar gyvenau kaime, vos išgirdęs skrendant lėktuvą, kaskart lėkdavau į lauką pažiūrėti. Tuo metu, po karo, lėktuvai skraidydavo žemai ir labai greitai. Vėliau pats sugalvojau, kaip pasigaminti laidomą sklandytuvėlį.“
Kadangi baigęs mokyklą galimybių studijuoti aviaciją neturėjo, persikėlęs į Kauną, Kazys pasirinko žemiškesnę profesiją – įstojo mokytis radioelektronikos. Dar būdamas pirmakursis, pradėjo dirbti Kauno radijo gamykloje. Dalį laisvalaikio skirdavo vandens sportui – plaukiodavo tuomet naujiena tapusiomis vandens slidėmis.
Kartą išradingasis Kazys sumanė sukonstruoti specialų aitvarą. Už jo besilaikant, pavykdavo su vandens slidėmis pakilti į orą ir paskristi. Tie bandymai skristi taip įtraukė, kad skraidymas tapo Kazio didžiausia aistra ir gyvenimo ašimi.
„Dažnas sako, kad paskraidys, kai išeis į pensiją. Na, atsiprašau“, – šypsosi Kazys, dar jaunystėje pasirinkęs gyvenimo būdą, teikiantį didžiausią malonumą ir džiaugsmą.
K. Mikalauskas bene pirmasis šalyje suprojektavo ir pagamino aerodinaminiu-balansiniu principu valdomą skraidyklę. Jis taip pat sukūrė skraidyklių kėlimo į kalną mechanizmą – šiuolaikinės pakėlimo sistemos prototipą. Naudodamas paties sukonstruotus sparnus, įvairias skraidykles, ėmė šokinėti nuo Netonių šlaito prie Nemuno. Pirmieji skrydžiai trukdavo nuo kelių iki 20–30 sekundžių. Labiau įgudus, pavykdavo pagauti antvėjį ir išsilaikyti ore gerokai ilgiau. Koks jausmas atsiplėšti nuo žemės ir sklęsti oru, vyriškis papasakos jau šį šeštadienį laidoje „Amžius ne riba“.
Vėliau K. Mikalauskas ėmė konstruoti motorines skraidykles, o šiandien jo darbų kolekcijoje puikuojasi ir kitokie aparatai: aerorogės, amfibija. Pastarąja galima ir važiuoti, ir plaukti, ir čiuožti ledu. Ją filmavimo metu išbandė ir laidos vedėja Larisa Kalpokaitė.
Kazys ne tik yra išradingas konstruktorius, bet ir turi menišką prigimtį, ypatingą gamtos grožio pajautimą. Tai puikiai matyti iš jo įspūdingų danguje darytų Lietuvos kraštovaizdžio nuotraukų. Vyras yra išleidęs fotoalbumą, jo darbų galima išvysti ir interneto portaluose. Fotografavimas – dar viena Kazio aistra.
Lietuvos aviacijai nusipelniusio K. Mikalausko istoriją žiūrovai išgirs laidoje „Amžius ne riba“ jau šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3!