Nors Melagių diena tik kartą per metus, klaidinančių naujienų nestinga nuolat. Ne išimtis ir sveikos gyvensenos sritis. Sportuok taip, valgyk tik tai – liejasi patarimai norintiems pasiekti taip trokštamų rezultatų. O ką daryti, jei net ir laikantis šių patarimų taip ir nepavyksta jų pasiekti? Galbūt kai kurie patarimai buvo klaidingi? KTU sporto klubo „Activated“ kolektyvas dalijasi įžvalgomis apie dažniausiai girdimus sveikos gyvensenos mitus ir prietarus.
Sveika mityba yra neskani ir brangi
Vienas iš didžiausių mitų yra tai, jog sveika mityba – nuobodi, neskani ir dar brangi. „Žmonės dažnai apsigauna, nes nesupranta sveikos mitybos esmės. Dauguma mano, kad sveika mityba – tai tik kruopos bei įvairūs daržovių patiekalai. Tačiau privaloma valgyti ir mėsą, ir žuvį. Sveika mityba subalansuota – tai įvairi mityba“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė, biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Dar vienas stereotipas, kad sveika mityba yra brangi. „Daugelis tarp brangaus ir kokybiško produkto deda lygybės ženklą. Studentai taip pat teisinasi, jog negali sveikai maitintis, nes tiesiog neturi daug pinigų. Rekomenduoju visiems tiesiog žiūrėti į produktų sudėtį. Dauguma produktų be pridėtinių elementų iš tiesų nėra brangūs. Reikėtų išmokti išsirinkti gerą ir nebrangų produktą“, – pataria L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Sportuoju, vadinasi, galiu valgyti bet ką ir bet kiek
Dauguma pamiršta, jog norint pasiekti tam tikrų rezultatų vien sporto neužtenka. KTU trenerė Aušra Jansonienė pripažįsta, jog nemažai sportuojančių atsipalaiduoja, nes mano, jog treniruotėse sudegina daug kalorijų, tad grįžę iš sporto salės be sąžinės graužaties prisikerta įvairaus ir dažnai ne paties sveikiausio maisto.
„Tiems, kurie nori numesti svorio, labai svarbu suvokti, kad sportas lemia 20 proc., o sveika mityba – 80 proc. bendro rezultato. Jeigu pradėsi sportuoti, bet valgysi tiek pat arba dar daugiau – veikiausiai norimų rezultatų nesulauksi. Turi susidaryti kalorijų deficitas“, – aiškina A. Jansonienė.
Turiu treniruotis kiekvieną dieną
Dar vis yra manančių, jog intensyvus sportas kiekvieną dieną yra būtinas. Trenerė Loreta Šapokienė primena, kad mūsų kūnas turi atsigauti, ypač po labai įtemptų treniruočių. Jei treniruojamės salėje kasdien, didelė tikimybė, kad mūsų organizmą kankins nuovargis. Taip pat nespės atsistatyti raumenys.
„Turime suprasti, kad persistengti sportuojant taip pat blogai, kaip ir tinginiauti. Galbūt net ir blogiau, nes persistengimas veda prie persitreniravimo, organizmo nusilpimo ir liguistumo. Pernelyg intensyvus treniruočių grafikas gali duoti net priešingą rezultatą ir sukelti nuovargį, depresiją, sumažinti produktyvumą ir padidinti traumų riziką. Svarbu įsidėmėti, kad poilsis yra ne mažiau svarbus nei sportas. Organizmas turi gauti laiko priprasti prie pasikeitusio ritmo, atsigauti ir sustiprėti“, – primena L. Šapokienė.
Darysiu daug pratimų ir turėsiu dailų pilvo presą
Daugelis sportuojančių siekia turėti gražų pilvo presą, todėl kiekvieną dieną atlieka daugybę pratimų. Jeigu nesulaukiate norimų rezultatų, trenerė Ieva Blažienė skatina susimąstyti apie mitybą. Pasak jos, pilvo sritis labiau nei kita kūno dalis reaguoja į jūsų kasdienę mitybą. Jeigu valgysite nereguliariai ir nesveiką maistą, net ir intensyvios pilvo preso treniruotės nepadės.
Treniruosiuosi ir mano riebalai virs raumenimis
KTU sporto klubo „Activated“ vadovas ir treneris Karolis Urbanavičius sako, jog vienas absurdiškiausių, bet vis dar gajų mitų yra apie tai, jog raumenys auga iš riebalų. „Tai absoliutus melas. Pradėjus fiziškai aktyviau gyventi raumeninė masė didėja, o riebalinė mažėja. Riebalinė masė mažėja, nes mūsų organizmas nebekaupia tiek riebalų, jų sankaupas sumažina. Riebalai panaudojami energijos gamybai, o sportuojant atitinkamai auga raumeninė masė“, – sako K. Urbanavičius.
Prieš treniruotę nevalgysiu, nes taip greičiau sudeginsiu riebalus
Trenerė L. Šapokienė tikina, jog sportavimas nevalgius gali būti ne toks efektyvus dėl energijos trūkumo. Pasak jos, vertėtų žinoti, kad po intensyvios treniruotės apetitas dažniausiai įsisiautėja ir suvalgome daugiau. Prieš treniruotę rekomenduojama suvalgyti bananą, skrebutį su medumi, morkų, avižinės košės, jogurto ar pan. „Svarbiausia – suvalgyti ne daugiau, nei sudeginsite sporto metu, bet ne per mažai, kad treniruotės metu nepritrūktų energijos“, – primena L. Šapokienė.
Kuo ilgiau treniruosiuosi – tuo geresnių rezultatų pasieksiu
Trenerė A. Jansonienė pasakoja, jog dalis sportuojančių klaidingai supranta treniruotės trukmės ir rezultatų ryšį. Daugelis mano, jog gerų rezultatų pasieks, jeigu sportuos labai ilgai ir iš treniruočių salės išeis palikęs joje visas jėgas.
„Reikia suprasti, jog neprofesionaliam sportininkui 2,5–3 val. efektyviai sportuoti yra neįmanoma. Optimali jėgos treniruotės trukmė yra apie 90 minučių. Ši trukmė rekomenduojama su apšilimo ir atvėsimo pratimais. Nevertėtų manyti, jog gera treniruotė yra tuomet, kai organizmas yra visiškai išsekęs“, – sako A. Jansonienė.
„Gera treniruote galime pavadinti tokią, po kurios jaučiame, kad dar šiek tiek galėtume treniruotis. Išsekimas ir persitempimas yra labai žalingas bendrai fizinei ir net psichologinei būklei“, – perspėja KTU trenerė.
Maisto papildai vietoj maisto
Dalis fiziškai aktyvių žmonių vartoja įvairius maisto papildus. Blogiausia, pasak I. Blažienės, kad dauguma mano, jog maisto papildai gali atstoti maistą. Tai netiesa! Maisto papildas yra tik koncentruotas aktyviųjų medžiagų, atliekančių skirtingas funkcijas, kompleksas, padedantis papildyti įprastinę dienos mitybą, bet jokiu būdu jos nepakeičiantis. Nepamirškite, kad pirmoje vietoje visuomet karaliaus mityba.
Atradote mitų, kuriuos anksčiau laikėte tiesa? O gal dvejojate, ar tai, ką darote, tikrai veiksminga? Nepatingėkite pasikonsultuoti su tikrais šios srities specialistais.