Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai, susitikę su naująja švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, įteikė jai simbolinį studijų programos aprašą, kuriame įvardijo juos labiausiai kamuojančias aukštojo mokslo problemas, ir palinkėjo ministrei per likusią kadencijos dalį jas aktyviai spręsti.
Per susitikimą studentai kėlė nuolatinėse ir ištęstinėse studijose studijuojančių studentų nelygybės problemą. „Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad transporto nuolaidas gauna tik nuolatinių studijų studentai. Tačiau šiuo metu tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentai mokosi panašiu grafiku, netgi lanko tas pačias paskaitas, tad nuolaidų jiems reikia irgi tokių pačių. Šis ištęstinių studijų studentų diskriminavimas turėtų būti kuo greičiau panaikintas“, – teigia LSS prezidentas P. Baltokas. A. Pitrėnienė sutiko su studentų nuogąstavimu. Pasak jos, ši problema turi būti sprendžiama kuo greičiau. Ministrė žadėjo paramą šiuo metu parlamentaro Juro Poželos įregistruotai LR transporto lengvatų įstatymo pataisai, kuria siekiama išlyginti ištęstinėse ir nuolatinėse studijose studijuojančių studentų teises.
Studentų teigimu, vienas svarbiausių klausimų aukštajame moksle yra neapibrėžta gerai besimokančio studento sąvoka. Šiuo metu Seime svarstoma LR mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuria siūloma vertinimo skalėje pervadinti septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) teigiant, kad balas 7 nuo šiol reiškia „pakankamai gerai“, ir su šiuo balu sieti studentų finansavimą, t. y. studentai, kurių vidurkis yra didesnis nei 7 ir kurie neturi akademinių skolų, būtų laikomi gerai besimokančiais. Studentų manymu, šis modelis ydingas, nes šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas.
„Didžiausia problema tokioje sistemoje kiltų dėl studentų, pakliuvusių į gerai besimokančiųjų, bet už studijas mokančiųjų kategoriją. Pavyzdžiui, imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, 10 iš jų atsineša valstybės krepšelius. Šie krepšeliai ir liktų studijų programoje, tačiau tikėtina, kad po pirmosios rotacijos gerai besimokančio sampratą atitiktų, pvz., 50 studentų. Dešimt šių studentų būtų perrotuoti ir nemokėtų už studijas, o keturiasdešimt, nors ir atitinka gerai besimokančio studento apibrėžtį, vis tiek mokėtų už studijas, o tai prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas“, – teigia P. Baltokas.
Taip pat studentai teigia, kad aukštosiose mokyklose akademinės skolos apibrėžtis skiriasi, tad šis siūlymas yra ydingas, nes skirtingose aukštosiose mokyklose studentai būtų rotuojami skirtingomis sąlygomis. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pritarė studentų nuogąstavimams dėl skirtingo akademinės skolos traktavimo ir žadėjo artimiausiu metu su rektoriais aptarti šią problemą. „Mano nuomone, visose aukštosiose mokyklose akademinė skola turėtų būti apibrėžiama vienodai, tačiau šį sprendimą turėtų priimti aukštųjų mokyklų vadovai“, – sako A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministrei studentai priminė ir praėjusiais metais LSS ir LR Vyriausybės pasirašytą ketinimų dėl studentų skatinimo didinimo ir bendrabučių renovacijos protokolą. Studentų teigimu, bendrabučių renovavimo programa „JESSICA“ įsivažiuoja sunkiai ir ji yra daugiau skirta bendrabučių išorės atnaujinimui, tačiau bendrabučių vidaus atnaujinimas irgi reikalauja didesnio Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio. „Bendrabučių atnaujinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Ministerija savo ruožtu sieks, kad bendrabučių atnaujinimui būtų skirtas didesnis finansavimas“, – teigia A. Pitrėnienė.
Savo ruožtu ministrė A. Pitrėnienė pakvietė studentus prisijungti prie formuojamo Ministro padėjėjų kabineto, skirto sisteminiam bendravimui su ministerija. Planuojama, kad į ministrės padėjėjų komandą bus įtrauktos visos suinteresuotos šalys.
LSS inf.