„Šiandien tiek minimalus, tiek vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o darbo užmokesčio apmokestinimas – vienas didžiausių“, – pažymi KTU docentė Alfreda Šapkauskienė. Ji teigia, kad net ir socialinės rizikos grupėms nepriklausanti nemaža visuomenės dalis žmonių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra puikiai integravęsi į visuomenę bei dirba mėgstamą darbą, jaučia nuolatinį pinigų stygių.
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentės teigimu, mažos pajamos verčia žmones ieškoti papildomų pajamų šaltinių bei mažesnio jų apmokestinimo būdų. Mažai uždirbantys žmonės lengviau sutinka gauti darbo užmokestį „vokeliuose“ ir pirkti neapmokestintas prekes ar paslaugas, taip (ne)sąmoningai prisidėdami prie šešėlinės ekonomikos augimo. Kraštutiniu atveju mažas pajamas gaunantys lietuviai renkasi emigraciją.
Neigiamai veikia viešojo sektoriaus paslaugų kokybę
Mokesčių vengimas, šešėlinė ekonomika, didelis biurokratinis aparatas, neefektyvi viešojo sektoriaus vadyba bei kitos priežastys daro įtaką švietimo, kultūros, socialinių darbuotojų, gydytojų, policininkų ar kitų sričių specialistų mažam darbo užmokesčiui bei žemesnei, negu tikėtasi, paslaugų teikimo kokybei. A. Šapkauskienė pažymi, kad to priežastis dažnai yra ne kompetencijos stoka, o didėjantis nusivylusių žmonių skaičius. To nepastebėti jau nebeįmanoma.
„Viešojoje erdvėje paplitusi nuomonė, kad už labai menkas pajamas gali dirbti tik nesugebantys konkuruoti privačioje darbo rinkoje žmonės. Vyrauja požiūris, kad tokiems žmonėms neverta mokėti daugiau, nes jie dirba mažai, neefektyviai bei gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, – suprask, kad tik verslas juos išlaiko“, – kalbėjo A. Šapkauskienė.
Jos teigimu, viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat yra vartotojai, mokantys mokesčius bei kuriantys visuomeninę gerovę.
„Turbūt būtų sunku įsivaizduoti visuomenę be švietimo, kultūros, medicinos ar kitų įstaigų. Jei valstybė negeba šių sričių tinkamai finansuoti, tai ar šios sritys (ir kiek) turėtų būti perleistos į privataus sektoriaus rankas, yra atskira diskusija“, – komentavo KTU docentė.
Svarbus verslininkų ir investuotojų vaidmuo
Pašnekovės nuomone, atsakomybe už esamą situaciją turėtų dalytis tiek vartotojai, tiek viešasis ir privatusis sektoriai. „Nors ne visiems Lietuvos verslams sekasi gerai, tačiau yra ir puikiai, inovatyviai, efektyviai dirbančių įmonių su aktyviomis profesinėmis sąjungomis bei patenkintais darbuotojais“, – sakė A. Šapkauskienė, abejodama, ar visos sėkmingai dirbančios įmonės yra ir socialiai atsakingos.
Statistiniai duomenys rodo, kad santykinės turto pajamos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES), priešingai nei minimalus ar vidutinis darbo užmokestis, kuris yra vienas mažiausių tarp ES valstybių narių.
„Didelės pinigų sumos koncentruojamos mažesnės visuomenės dalies rankose. Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus sugebės jas išleisti, o inovatyviai investuoti pinigus neretai pritrūksta idėjų, laiko ar noro“, – teigia A. Šapkauskienė. Jos nuomone, taip yra stabdomas vartojimas, kartu ir ekonomikos augimas bei didinama socialinė nelygybė.
Reikalingi inovatyvūs investiciniai sprendimai
„Nelabai tikiu posakiu, kad lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno troba dega. Mažai tikėtina, kad labiausiai pasiturintys šalies gyventojai ar jų vaikai patogiai gyvena naudodamiesi dabartinėmis socialinėmis, medicininėmis ar kitomis viešosiomis paslaugomis, sukurta infrastruktūra bei yra laimingi, būdami apsupti nusivylusių žmonių. Svarbu pripažinti, kad neapmokestintos pajamos (ne)tiesiogiai mažina ne tik sąžiningai mokesčius mokančių žmonių, bet ir jų vaikų bei vaikaičių gyvenimo kokybę“, – sakė A. Šapkauskienė.
KTU docentė pažymi, kad kiekvienas sėkmingai dirbantis verslininkas ar investuotojas turėtų tikslingai ir sąžiningai peržiūrėti savo finansinius sprendimus, užtikrinti ne kapitalo užšaldymą, o naujų darbo vietų kūrimą ir inovatyvių investicinių sprendimų priėmimą. Augant darbuotojų paklausai bei konkurencijai, verslininkai būtų priversti kelti darbo užmokestį, didėtų vartojimas, surenkami mokesčiai bei finansavimas visoms socialinėms reikmėms.
„Vartotojai ir verslininkai būtų labiau suinteresuoti mokėti mokesčius, matydami aiškų, skaidrų, visuotinai atskaitingą bei lengvai suprantamą surenkamų mokesčių paskirstymą ir panaudojimą, priimamus drąsius, sisteminius viešojo sektoriaus reformos sprendimus“, – įsitikinusi A. Šapkauskienė.
KTU