Visuomenės veikėjų iniciatyva Panevėžio kolegijoje vyko vieša diskusija blaivios aplinkos kūrimo tema. Į ją susirinko Panevėžio seniūnaitijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, valdžios atstovai, taip pat moksleivija, studentija, švietimo ir kultūros sistemoje besidarbuojantys, prevencinį darbą dirbantys žmonės.
Renginyje sukaupta patirtimi ir žiniomis dalijosi verslininkas, blaivybės propaguotojas, kultūros mecenatas R. Karbauskis, LSMU profesorius A. Veryga, Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė D. Žiaugrienė, Panevėžio visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Valentinavičienė.
„Sprendimai dėl alkoholio vartojimo ribojimo nebus paveikūs, jei neprisidės jaunimas“, – pradžioje sakė R. Karbauskis. Jis pateikė pavyzdžių, kaip jaunimas priima iššūkius ir tampa jaunaisiais policijos rėmėjais, savanoriais. R. Karbauskis kalbėjo apie jaunimo centro būtinybę Panevėžio mieste. Kreipėsi ir į miesto valdžios atstovus prašydamas palaikyti tokią iniciatyvą. Toks centras galėtų vienyti moksleivius iš visų Panevėžio mokyklų. Tai reali galimybė skirtingų mokyklų atstovams nekonkuruoti, panaikinti tarpusavio bendravimo įtampą, produktyviai bendradarbiauti. R. Karbauskis netgi pakvietė Panevėžio jaunimą apsilankyti Kuršėnuose, kur jau 18 metų dirba pavyzdinis jaunimo centras. Šiame centre 14–29 metų jaunimas saugiai leidžia laisvalaikį inicijuodamas įvairias veiklas, įgyvendindamas įvairius projektus. Neatsiejama jaunimo centro veiklos dalis – Dengtilčio stovykla, kuri kiekvieną birželį pakviečia į Kurtuvėnų regioninį parką. Garsiai paklausus, ar jaunimas nori aplankyti Kuršėnų jaunimo centrą, pasisemti patirties, atsakymas buvo vienareikšmiškas – „taip“. Koordinuotai veikiantis Panevėžio jaunimo centras prisidėtų prie skatinimo imtis pilietinių iniciatyvų, Panevėžio miesto gražinimo ir saugios aplinkos kūrimo.
Vienas garsiausių ir profesionaliausių visuomenininkų Lietuvoje profesorius A. Veryga savo pranešime daug dėmesio skyrė blaivioms šventėms. Jis prisiminė visuomenėje kylančias diskusijas apie įvairius draudimus, pavyzdžiui, draudimą prekiauti alkoholiu masinių švenčių metu. Profesorius kalbėjo mokslo įrodytais faktais. Pasak jo, veiksmingiausios prevencinės priemonės yra pardavimo draudimas, pardavimo laiko ribojimas, pardavimo taškų ribojimas, skirtingo stiprumo gėrimų prieinamumo diferencijavimas. O socialinė reklama ar mokymas mokyklose neturi tokio didelio poveikio. Vis dėlto profesorius sakė: „Visos priemonės yra geros. Politikai sprendžia, kurią įgyvendinti. Visuomenė taip pat turi būti tam pasiruošusi. Blaivios šventės neišvengiamai ateis.“
Policijos atstovė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Didžiausia alkoholio daroma socialinė žala – skatinimas nusikalsti. Norint sumažinti skaičių asmenų, neblaivių padariusių nusikalstamas veikas, nepakanka imtis kokios nors vienos priemonės. Turi būti taikoma visuma priemonių, nes skirtingiems žmonėms teigiamą įtaką gali daryti skirtingos priemonės.
Renginyje buvo atsakyta į kilusius klausimus: kaip elgtis matant pavojingus veiksmus viešoje vietoje; ar įmanoma gauti grįžtamąjį ryšį paskambinus bendruoju pagalbos telefonu; ar policija būtų pajėgi palaikyti viešąją tvarką blaivių renginių metu; ar nenukentės verslas įvedus draudimus?
Daugiau, nei planuota, užtrukęs renginys įrodo problemos aktualumą ir visuomenės neabejingumą jai.
Lina Kazokienė