„Mums jau de-šimt me-tų!“ – praėjusį šeštadienį, kovo 15 dieną, į salę įnešant dešimt tortų džiugiai skandavo įvairaus amžiaus vėjavaikiai, Dublino lituanistinės „4 Vėjų“ mokyklos moksleiviai. Nusistebėsite: negi tai daug? Juk dauguma mokymo įstaigų skaičiuoja jubiliejus dešimtimis. Tačiau Airijos lietuvių bendruomenė – viena jauniausių lietuvių bendruomenių pasaulyje, o Dublino lituanistinė mokykla buvo įkurta net anksčiau už pačią bendruomenę ir tapo jos varikliuku, suvienijusiu lietuvius bendrai veiklai ir tebevienijančiu iki šiol.
„Supratome ir žinojome, kad norime suteikti galimybę jaunajai kartai puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą. Jautėme, kad norime padėti savo vaikams išsaugoti lietuviškumą bendraudami vieni su kitais, susirinkdami dėl vienijančio tikslo“, – įžanginėje kalboje lietuvybės svarbą pabrėžė jau aštuonerius metus mokyklos direktorės pareigas einanti Rasa Kėrienė.
Šiltų žodžių negailėjo ir svečiai. Susirinkusius moksleivius, jų tėvelius ir mokytojus sveikino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus atstovės Daiva Žemgulienė ir Marytė Speičienė, Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys. Savo kolegų ir draugų pasveikinti į šventę atvyko gausi Londono edukacinio centro „Lighthouse“ delegacija, vadovaujama direktorės Nijolės Jankauskienės, kitų Airijoje esančių lituanistinių mokyklų atstovai iš Monaghano, Trimo, Carrickmaccrosso lituanistinių mokyklų. Paštu sveikinimo laiškus „4 Vėjų“ mokyklos bendruomenei atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.
Šventės metu buvo keliaujama laiko laiveliu verčiant prisiminimų knygos puslapius: susirinkusiesiems buvo pristatyti svarbiausi mokyklos istorijos įvykiai, savo nepailstamu darbu ir idėjomis pasižymėję mokytojai ir mokiniai, garsinantys mokyklos vardą. Šventės dalyvius savo eilėraščiais, dainomis ir šokiais džiugino „4 Vėjų“ auklėtiniai ir svečiai iš Londono – „Lighthouse“ edukacinio centro moksleiviai.
Dublino lituanistinei mokyklai kol kas tai tik žingsnis į antrąjį dešimtmetį, bet jis tvirtas ir drąsus, nes šiandien „4 Vėjai“ – didžiausia pagal mokinių skaičių lituanistinė mokykla Europoje ir trečia pagal dydį pasaulyje. Kiekvieną šeštadienį „4 Vėjų“ mokyklos slenkstį dviejuose skyriuose peržengia daugiau nei 270 moksleivių ir 40 pedagogų, nors prieš dešimtmetį mokyklą, įsikūrusią mažose tuometės Lietuvos Respublikos atstovybės patalpose, pradėjo lankyti būtent tiek vaikų, kiek dabar mokykloje dirba pedagogų, o mokyklą atidarė vos keturi entuziastai, įtikėję sava mokyklos vizija: Linas Jakučionis, Arūnas Teišerskis, Jurga Vidugirienė ir Lina Zapivalova.
„Tikėjau šia mokykla net tada, kai iš mūsų atvirai šaipėsi, kad tokia, tada savanorišku darbu paremta idėja tiesiog neturi ateities“, – atsako buvusi mokyklos direktorė ir Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė, paklausta, ar prieš dešimtmetį tikėjo, kad mokykla bus tokia, kokia yra dabar. O Arūnas Teišerskis, vienintelis iš įkūrėjų, tebedirbantis mokykloje iki šių dienų, teigė, jog atidarant mokyklą niekas nebūtų patikėjęs, kad po dešimties metų jos atstovai tiesiogiai dirbs su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos specialistais tam, kad lituanistinės mokyklos mokiniai vieną dieną galėtų gauti oficialiai Lietuvos švietimo institucijų pripažįstamus pažymėjimus. Pasak A. Teišerskio, dabartinio Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko, tada tai būtų skambėję lyg iš fantastikos srities.
Mįslingai daugeliui iki šiol skamba ir pats mokyklos pavadinimas, kurį pasiūlė pirmasis mokyklos direktorius ir pirmasis Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Linas Jakučionis. Interpretacijų pasitaiko įvairių, tačiau iš tiesų „keturių vėjų“ žodžių junginys sujungia net kelias prasmes: skaičių amžiaus grupių, į kurias buvo suskirstyti pirmieji mokyklos moksleiviai, vėjų klajones, mokinių ir mokytojų vėjavaikiškumą ir modernias literatūrines idėjas – XX a. pradžios lietuviško avangardinio meno judėjimą. Todėl pats Linas ragina moksleivius ne tik nepamiršti senelių kalbos ir kultūros, paliekant sau praviras duris grįžti į Tėvynę Lietuvą, bet ir sugebėti perskaityti jo mėgstamo poeto keturvėjininko Kazio Binkio eilėraščius originalo kalba.
Parengė Žana Jermakovaitė
Nuotraukos Renatos Dapšytės
