Rita Jurkšienė
Gimė Prienuose
10 metų gyvena Airijoje (Balahaderine (Ballaghaderreen), Roskomone (Roscommon))
Menininkė
Iš Prienų kilusi Rita Jurkšienė prieš daugiau nei dešimt metų net nenumanė, kad bus vadinama menininke. O tuo labiau, kad jos darbais žavėsis ne tik lietuviai. Menas į ponios Ritos gyvenimą atėjo itin sunkiu jai gyvenimo metu. Gamta ir kūryba tapo jos gyvybinės energijos šaltiniu. Iš pradžių kūrusi tik dėl savęs, sulaukusi žmonių susidomėjimo, suprato, kad jos darbai, sukurti iš kruopščiai atrinktų kriauklelių, geba perteikti gerąją energiją kitiems. Kūrėjos paveikslai iš Airijos, kurioje ji gyvena, keliauja į Lietuvą, Latviją, Daniją, Olandiją… O šiuo metu gyvai pamatyti ponios Ritos kūrinių gali Lietuvos ambasados Airijoje lankytojai (paroda vyks lapkričio–gruodžio mėnesiais).
Kaip gyvenimas Jus atvedė į Airiją ir ką šioje šalyje teko dirbti?
Atvykau, kaip ir visi, užsidirbti pinigėlių. Prieš 10 metų nemaniau, kad liksiu Airijoje visam laikui, planavau po kelerių metų grįžti atgal į Lietuvą.
Dirbau grybyne ir įmonėje „Emerald Star“, kol susirgau onkologine liga. Sunkiu gyvenimo periodu daug laiko leidau gamtoje ir iš jos sėmiausi gyvybinės energijos: vaikščiodavau vandenyno pakrantėmis ir gerėdavausi ant kranto išmestomis įvairiaspalvėmis kriauklėmis.
Koks buvo Jūsų kelias kūrybos link? Ką anksčiau dirbote Lietuvoje?
Gyvendama Lietuvoje meno nesimokiau, ir mano darbas buvo visiškai su juo nesusijęs. Dirbau Prienų senelių globos namuose. Tiesa, visada svajojau pradėti tapyti, bet kad kursiu paveikslus su kriauklėmis, niekada nebuvau pagalvojusi.
Domiuosi įvairiu menu, jis be galo mielas mano širdžiai. Giliai savyje jaučiu daug neatvertų galimybių.
Kokiomis aplinkybėmis Jus aplankė paveikslų su kriauklelėmis kūrimo idėja?
Ši mintis kilo bežarstant surinktas kriaukles. Panorau išsaugoti mintyse sukurtus vaizdus. Iš pradžių kūriau dėl savęs, norėdama atsipalaiduoti, kol aplinkiniai ėmė žavėtis mano darbais. Kiekvieno mano sukurto paveikslo mintis susvajota arba susapnuota, iškilusi iš pasąmonės. Todėl mano darbai skleidžia gerąją energiją. Kiekvienas jų perteikia tam tikrą emocinę būseną.
Žiūrint į Jūsų darbus išties apima šiltas jausmas. Ar tiesa, kad paveikslams naudojate tik natūralias kriaukleles, t. y. jų nedažote ir kitaip neapdirbate. Kodėl? Kur ieškote jų savo darbams?
Mano paveiksluose – tik natūraliai vandens nušlifuotos arba natūraliai nuskilusios kriauklių detalės. Noriu parodyti, kokios spalvingos ir įvairios yra kriauklės, todėl jų nedažau, nes tai būtų nenatūralu.
Naudoju tik savo pačios surinktas kriauklytes. Jas kruopščiai atsirenku pagal spalvas. Beieškant kriauklių teko ratu apkeliauti visą Airiją. Kartais į vieną paveikslą sudedu kelerius metus rinktas kriauklytes. Tai yra sunkus, kruopštus, bet įdomus ir mielas mano širdžiai darbas. Džiaugiuosi atradusi save.
Ar skaičiavote, kiek Jūsų darbų jau išvydo dienos šviesą? Tikriausiai jau teko dalyvauti ne vienoje parodoje?
Sunku pasakyti, kiek darbų jau sukurta ir iškeliavę. Mano paveikslų yra Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Olandijoje ir, žinoma, Airijoje. Teko dalyvauti keliose parodose Airijoje, Danijoje. Kitų metų kovo mėnesį bus atidaryta mano darbų paroda Olandijoje. Kadangi ilgai kūriau tik dėl savęs, parodos nebuvo mano tikslas. Tam subrendau visai neseniai – kai išpirko daugiau nei pusę mano sukurtų darbelių.
Papasakokite apie savo kūrinių tematiką, techniką ir kitas ypatybes daugiau.
Nuolat tobulinu techniką ir eksperimentuoju. Kūriniai – mano patirties rezultatas. Pirmiausia piešiu paveikslą, o tada išdėlioju kriaukles ir vandenyno augmeniją.
Kas Jus įkvepia?
Kadangi mėgstu keliauti, tai po kelionių visada atsiranda daug minčių naujiems darbams. Tačiau didžiausias stimulas toliau kurti – tai malonūs atsiliepimai apie mano kūrinius.
Koks Jūsų, kaip menininkės, pagrindinis tikslas?
Noriu, kad visi žmonės būtų laimingi, daugiau šypsotųsi ir kad mano darbai nors kiek sušildytų kitų sušalusias sielas.
Kuo Airija Jums artima? Kokios airių ypatybės Jus žavi arba, priešingai – erzina?
Airijoje – mano dabartiniai namai. Šioje šalyje aš jaučiuosi saugi. Sunkiu ligos periodu nesijaučiau vieniša, nes gerai sutvarkyta Airijos socialinės paramos sistema, teikiama įvairiapusė pagalba.
Man labai patinka airių šokiai, žavi jų liaudiška muzika. Tiek jauni, tiek seni čia šoka tradicinius šokius. Taip pat patinka, kad čia žmonės laikosi religinių tradicijų. Airiai daug šypsosi, su jais malonu ir lengva bendrauti. Tačiau kai kurie jų yra pažadukai ir nepunktualūs – tai iš tiesų kartais erzina.
Koks Airijoje vyrauja požiūris į menininkus ir meną?
Kalbant apie meną, airius pavadinčiau konservatoriais, sunkiai priimančiais naujoves. Meno galerijose vyrauja vieni į kitus labai panašūs darbai. Kiek teko pastebėti, daugiausia vyrauja akvarelės ir tekstilės kūriniai.
Dėkoju už pokalbį.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš Ritos Jurkšienės asmeninio archyvo