Apgamai – tai odos dariniai, kuriuos turi beveik kiekvienas žmogus. Nors dauguma jų yra
nepavojingi, su laiku jie gali keistis ir signalizuoti apie galimas odos ligas. Dėl šios priežasties
apgamų patikra yra svarbi prevencinė priemonė, padedanti laiku pastebėti įtartinus odos darinių
pakitimus. Apgamai gali skirtis savo išvaizda, forma ir spalva, todėl ne visada paprasta atskirti,
kurie požymiai yra įprasti, o kurie turėtų būti įvertinti gydytojo. Kaip atpažinti pavojingus
apgamus, kaip tinkamai juos stebėti ir kada kreiptis į specialistą – apie tai skaitykite šiame
straipsnyje.
Apgamai yra pigmentinių ląstelių sankaupos odoje, dar vadinamos melanocitiniais dariniais. Jie gali
būti labai įvairūs – skirtingos formos, dydžio ir spalvos, nuo šviesiai rusvų iki tamsiai rudų ar
beveik juodų. Apgamai gali būti tiek plokšti, tiek iškilę, lygūs arba nelygaus paviršiaus.
Dalis apgamų yra įgimti, tačiau didžioji jų dalis atsiranda gyvenimo eigoje, ypač vaikystėje ir
paauglystėje. Bėgant laikui jų skaičius gali didėti, o kai kurie apgamai natūraliai šiek tiek keičiasi –
tai normalus organizmo procesas. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių apgamų atsiradimą, yra
genetika. Jei šeimos nariai turi daug apgamų, tikėtina, kad jų daugiau turėsite ir Jūs. Taip pat didelę
įtaką daro ultravioletiniai (UV) spinduliai, kurie skatina pigmentinių ląstelių aktyvumą ir gali lemti
naujų apgamų atsiradimą arba esamų pasikeitimus.
Hormoniniai pokyčiai taip pat turi įtakos naujų apgamų susiformavimui bei senų pakitimams.
Apgamų išvaizda gali keistis brendimo laikotarpiu, nėštumo metu ar esant hormonų svyravimams
dėl kitų priežasčių, nes šiais periodais suaktyvėja pigmentinių ląstelių veikla, o oda tampa jautresnė
vidiniams organizmo procesams. Dėl šios priežasties gali atsirasti naujų apgamų, o esami gali tapti
ryškesni, didėti ar šiek tiek pakeisti savo formą bei spalvą.
Kada apgamai tampa pavojingi?
Dauguma apgamų yra gerybiniai, tačiau tam tikri jų pasikeitimai gali signalizuoti apie padidėjusią
riziką. Svarbiausia stebėti ne patį apgamą, o jo kitimą, nes būtent tai dažniausiai yra pirmasis
įspėjamasis ženklas. Jei apgamas keičia formą ir tampa asimetriškas, o jo kraštai pasidaro nelygūs,
išsilieję ar sunkiai apibrėžiami, tai gali būti svarbus signalas, kad reikalingas išsamesnis specialisto
įvertinimas.
Labai reikšmingi yra spalvos pokyčiai, ypač jei apgamas tampa nevienodos spalvos, įgauna kelis
atspalvius arba pastebimai patamsėja. Svarbu stebėti ir dydžio pokyčius. Jei apgamas greitai didėja
arba tapo ženkliai didesnis nei buvo anksčiau, rekomenduojama kreiptis į dermatologą. Ne mažiau
svarbūs ir pojūčiai, tokie kaip niežėjimas, skausmas, jautrumas ar deginimo jausmas, nes jie nėra
būdingi įprastiems apgamams. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į apgamus, kurie akivaizdžiai
skiriasi nuo kitų, net jei pakitimai atrodo nedideli. Tokiais atvejais, kai apgamas pradeda kraujuoti,
šlapiuoti ar ant jo paviršiaus atsiranda šašų, nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją.
Melanoma ir pagrindiniai jos požymiai
Melanoma yra viena pavojingiausių odos vėžio formų, išsivystanti iš pigmentinių ląstelių,
vadinamų melanocitais. Nors ši liga nėra dažniausia odos vėžio forma, ji laikoma agresyvia, nes
gali greitai plisti į kitus audinius, todėl ankstyvas jos atpažinimas yra itin svarbus. Melanoma gali
atsirasti tiek iš jau esamo apgamo, tiek visiškai naujoje vietoje, todėl svarbu stebėti visą odą, o ne
tik esamus darinius.
Melanomos požymiai dažniausiai vertinami pagal ABCDE taisyklę. Ji padeda įvertinti apgamus
pagal penkis pagrindinius kriterijus:
A (asymettry – asimetrija) – viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
B (border – kraštai) – nelygūs, išsilieję ar netaisyklingi.
C (color – spalva) – nevienoda spalva, keli skirtingi atspalviai.
D (diameter – diametras) – didesnis nei 6 mm arba sparčiai didėjantis.
E (evolution – evoliucija) – bet kokie pastebimi pokyčiai laikui bėgant.
Be šių požymių reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, tokius kaip niežėjimas, skausmas ar
kraujavimas. Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas pakitęs apgamas reiškia melanomą, tačiau bet
kokie įtartini požymiai turėtų būti įvertinti specialisto.
Apgamų patikra: kada ir kaip ją atlikti?
Apgamų stebėjimas yra svarbi odos priežiūros dalis, padedanti laiku pastebėti galimus pasikeitimus.
Net jei apgamai nesukelia jokių simptomų, ar neturi pakitimų, juos verta reguliariai tikrinti.
Savarankiška apžiūra rekomenduojama maždaug kartą per mėnesį, ją atliekant gerai apšviestoje
aplinkoje ir, jei reikia, pasitelkiant veidrodį ar kito žmogaus pagalbą.
Svarbu įvertinti visus apgamus ir atkreipti dėmesį į jų formą, spalvą, dydį bei paviršių. Naudinga
prisiminti arba nusifotografuoti, kaip jie atrodė anksčiau, nes tai padeda lengviau pastebėti pokyčius
laikui bėgant. Jei pastebimi bet kokie pakitimai ar nauji dariniai, rekomenduojama kreiptis į
specialistą išsamesniam įvertinimui. Profesionalią apgamų patikrą atlieka Bioklinikos odos
gydytojai Kaune.
Profilaktiškai pas gydytoją dermatologą rekomenduojama apsilankyti bent kartą per metus.
Žmonėms, turintiems daugiau apgamų, šviesią odą ar dažnai būnantiems saulėje, patikra
rekomenduojama 1–2 kartus per metus arba pagal gydytojo rekomendacijas.
Profesionali apgamų patikra ir dermatoskopija
Nors savarankiškas apgamų stebėjimas yra svarbus, profesionali apgamų patikra leidžia daug
tiksliau įvertinti odos darinius. Gydytojas dermatologas apžiūri apgamus specialiomis priemonėmis
ir įvertina jų struktūrą bei galimus pokyčius.
Vienas pagrindinių tyrimo metodų yra dermatoskopija – tai neskausmingas ir neinvazinis tyrimas,
kurio metu apgamai apžiūrimi specialiu prietaisu, leidžiančiu padidinti vaizdą ir matyti gilesnes
odos struktūras. Tai padeda tiksliau įvertinti pigmentaciją, kraštus, simetriją ir kitus svarbius
požymius. Tyrimo metu gydytojas dermatovenerologas gali detaliai apžiūrėti apgamo struktūrą,
atskirti gerybinius darinius nuo įtartinų pakitimų bei įvertinti, ar reikalingas tolesnis stebėjimas arba
papildomi tyrimai. Dermatoskopija atliekama greitai, paprastai trunka vos kelias minutes ir
nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo, todėl gali būti atliekama tiek profilaktiškai, tiek esant
įtarimų dėl odos darinių.
Rizikos veiksniai ir kaip sumažinti pavojų?
Odos darinių galimas supiktybėjimas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip ultravioletinių
spindulių poveikis, odos tipas, genetika, apgamų skaičius ir ankstesni odos nudegimai. Odos tipas
yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių – šviesesnės odos žmonės, ypač tie, kurių oda greitai nudega
saulėje ir sunkiai įdega, yra labiau linkę į UV spindulių sukeliamus odos pažeidimus. Tuo tarpu
tamsesnės odos žmonės turi daugiau natūralios apsaugos, tačiau tai nereiškia, kad jie yra visiškai
apsaugoti nuo odos darinių pokyčių. Ypač didelę įtaką turi intensyvus buvimas saulėje ir
lankymasis soliariumuose, kurie didina odos pažeidimų riziką.
Didelės rizikos grupėms priskiriami žmonės, turintys šviesią odą, daug apgamų arba šeimos
istorijoje turėję odos vėžio atvejų. Siekiant sumažinti riziką, svarbu naudoti apsaugą nuo saulės,
vengti tiesioginių UV spindulių, dėvėti apsauginius drabužius ir atsisakyti soliariumų. Taip pat
svarbu reguliariai stebėti savo apgamus ir nepamiršti profilaktinių patikrų pas specialistą.
Nors dauguma apgamų yra nepavojingi, bet kokie jų pakitimai turėtų būti vertinami atsakingai.
Kiekvieno žmogaus oda yra skirtinga, todėl ir apgamų išvaizda bei pokyčiai gali būti nevienodi.
Gera žinia ta, kad anksti pastebėti pakitimai leidžia juos gana lengvai įvertinti ir užkirsti kelią
rimtesnėms problemoms. Nedelskite kreiptis į gydytoją dermatologą, jei pastebite naujus ar
įtartinus apgamus – profesionali dermatoskopija leidžia tiksliai įvertinti situaciją ir suteikia
ramybę dėl sveikatos.
Partnerio turinys