Nors dienos jau ilgos ir šviesios, dalis žmonių po tamsiojo sezono vis dar jaučia nuovargį, prastesnę nuotaiką, sunkiau susikaupia ar skundžiasi nekokybišku miegu. Pasak specialistų, tai gali būti susiję ne tik su poilsio trūkumu, bet ir dėl to, kad organizmui ilgą laiką trūko natūralios dienos šviesos.
Kad šviesa veiktų organizmą, jos turi būti pakankamai, tačiau Lietuvoje tai ne visada paprasta net pavasarį – saulę dažnai užstoja debesys, o didelę dienos dalį daugelis praleidžia patalpose. Pasak „Eglės sanatorijos“, vienijančios daugiau nei 300 medicinos specialistų, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos dr. Dovilės Naruševičiūtės, įprastas buitinės lempos apšvietimas negali atstoti natūralios dienos šviesos poveikio.
„Saulėtą dieną lauke galime gauti dešimtis tūkstančių liuksų apšvietos, o apsiniaukusią dieną jos būna gerokai mažiau. Tuo metu įprastos namų lempos dažnai siekia tik kelis šimtus liuksų, todėl su natūralia dienos šviesa jos konkuruoti negali“, – sako gydytoja.
Kai natūralios šviesos trūksta, jos poveikį galima atkurti specialiai tam pritaikytoje erdvėje. „Eglės sanatorijoje“ veikiantis saulės kambarys yra vienintelis toks Baltijos šalyse. Jame atkuriamas platesnis saulės šviesos spektras, todėl procedūra gali veikti ne tik kaip šilumos pojūtis, bet ir kaip organizmo paros ritmą reguliuojantis signalas.
Kodėl šviesa svarbi ne tik žiemą?
Lietuvoje šviesos trūkumas dažniausiai siejamas su rudeniu ir žiema, tačiau jo pasekmės gali išlikti ir pavasarį. Pasak dr. D. Naruševičiūtės, organizmo ritmas išsiderina pamažu: dieną žmogus daug laiko praleidžia patalpose, gauna mažai natūralios šviesos, o vakare ilgai būna prie ekranų.
„Dvigubas neigiamas poveikis: dieną sėdime uždarose patalpose, o vakare dar žiūrime į ekranus, kurie organizmui siunčia papildomus signalus. Tuomet kūnui tampa sunkiau suprasti, kada yra diena, o kada jau laikas ilsėtis“, – aiškina FMR gydytoja.
Šviesos trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, mieguistumu dieną, prastesne nuotaika, sunkumu susikaupti, dažnais prabudimais naktį ar jausmu, kad net po miego organizmas nėra pailsėjęs.
Kaip šviesa veikia miegą ir energiją?
Vienas svarbiausių procesų, kuriuos reguliuoja šviesa, yra cirkadinis ritmas – vidinis organizmo laikrodis. Jis padeda kūnui suprasti, kada būti aktyviam, o kada ruoštis poilsiui. Ryto ir pirmos dienos pusės šviesa slopina melatonino, su mieguistumu susijusio hormono, gamybą ir padeda organizmui aktyvuotis.
„Jei ryte negauname pakankamai šviesos, organizmas tarsi lieka pusiau miego režime. Žmogus gali visą dieną jaustis apsnūdęs, sunkiau pradėti darbus, sunkiau susikaupti. O vakare, nors kūnas jau pavargęs, ekranų šviesa organizmui vis dar siunčia signalą, tarsi diena nebūtų pasibaigusi. Dėl to išsiderina cirkadinis ritmas, o miegas gali tapti paviršutiniškas, su dažnais prabudimais“, – pasakoja dr. D. Naruševičiūtė.
Pasak jos, todėl sprendžiant miego problemas svarbu galvoti ne tik apie vakaro įpročius, bet ir apie tai, ar organizmas ryte gauna pakankamai aiškų šviesos signalą.
Saulės kambarys – tai ne soliariumas
Saulės kambaryje naudojama įranga atkuria platesnį saulės šviesos spektrą: matomą šviesą, infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. Skirtingi šio spektro komponentai organizmą veikia skirtingai – vieni susiję su akių fotoreceptoriais ir paros ritmu, kiti suteikia šilumos pojūtį, dar kiti gali prisidėti prie vitamino D gamybos procesų.
„Saulės kambaryje siekiama atkurti kiek įmanoma pilnesnį dirbtinės saulės poveikį – kad žmogus gautų ne tik šviesą, bet ir šilumą bei kitus saulės šviesai būdingus signalus“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad ši procedūra nėra soliariumas, o jos tikslas nėra intensyvus įdegis. Vis dėlto oda gali reaguoti į šilumą ir šviesą – parausti, sušilti, gali atsirasti lengvas pigmentacijos pokytis. Gamintojo teigimu, labiausiai nerimą keliantys spinduliai yra pašalinti arba susilpninti.
Saulės kambario procedūra trunka 30 minučių. Jos metu žmogus atsigula ant gulto, o didesniam poveikiui rekomenduojama atidengti kuo daugiau kūno – kuo didesnį odos plotą pasiekia „saulės“ spinduliai, tuo aktyviau odoje skatinama vitamino D gamyba. Jei žmogus nori būti atsimerkęs, naudojami apsauginiai akiniai.
„Tai nėra paprastas lempos įjungimas. Visos programos sudarytos taip, kad imituotų dienos ciklą: saulė kyla, pasiekia piką ir leidžiasi. Dėl palaipsniui stiprėjančios ir vėliau silpnėjančios šviesos bei šilumos organizmas lengviau toleruoja procedūrą, išvengiama staigių reakcijų į karštį, o jai pasibaigus – ir nemalonaus šalčio pojūčio“, – aiškina gydytoja.
Kai išsiderina ritmas, nukenčia ne tik miegas
Saulės kambarys gali būti aktualus žmonėms, kurie jaučia sezoninį nuovargį, prastesnę nuotaiką, sunkiau susikaupia, prasčiau miega ar dirba uždarose patalpose. Jis taip pat gali būti naudingas dirbantiems pamaininį ar naktinį darbą, kai natūralus budrumo ir poilsio ritmas ypač lengvai išsiderina.
„Išsiderinęs paros ritmas gali būti susijęs ir su alkio bei sotumo hormonais. Kai žmogus prastai miega, dieną jaučiasi pavargęs ir negauna pakankamai šviesos, dažniau norisi greitos energijos – saldesnio ar angliavandenių turtingo maisto. Ilgainiui tai gali prisidėti prie svorio augimo, kraujospūdžio ar medžiagų apykaitos pokyčių“, – sako dr. D. Naruševičiūtė.
Nors dalis žmonių geresnę savijautą gali pajusti jau po vienos procedūros, ilgalaikiam poveikiui dažniausiai reikalingas kursas.
„Jei žmogus kelias dienas jaučiasi labai pavargęs, irzlus, sunkiai susikaupia, po vienos procedūros kartais gali atrodyti, kad akys atsivėrė. Tačiau jei jau po pirmos procedūros jaučiamas labai stiprus poveikis, tai gali rodyti, kad kūnui šios pagalbos išties reikia. Peržengus slenkstį į geresnę savijautą svarbu nesustoti – toliau padėti sau, ugdyti sveikatai palankius įpročius ir tęsti procedūras. Todėl minimaliai reikėtų bent 3–5 procedūrų, o esant ryškesniems simptomams – ir apie 10 procedūrų kurso“, – pasakoja gydytoja.