Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.
Lietuvos ambasada Japonijoje Laisvės gynėjų dieną minėjo drauge su Japonijos Vyriausybės ir vietos valdžios atstovais, visuomenės ir kultūros, nevyriausybinių organizacijų nariais, žurnalistais, Tokijuje reziduojančiais Baltijos jūros valstybių ir kitų šalių diplomatais. Ambasados svečiams pristatyta Lietuvos laisvės kovų ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija. Prisiminimais pasidalijo buvęs Kudži miesto meras Jošiaki Kudži (Yoshiaki Kuji), kuris iškart po sausio žudynių nusiuntė protesto laišką tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui. Ambasados svečių dėmesio taip pat sulaukė Jono Ohmano ir Jono Saboliaus filmas „Laisvės trajektorijos“, pasakojantis apie Lietuvos žmonių ryžtą po 50 metų okupacijos ir priespaudos susigrąžinti laisvę.
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos ambasada Rusijoje kvietė svečius į atminimo vakarą. Jame buvo diskutuojama apie pirmąsias palaikymo akcijas, kurias organizavo Maskvos gyventojai. Renginio svečiai apžiūrėjo to meto nuotraukas, vyko diskusija su Sausio 13-osios įvykių liudininkais.
Laisvės kovų aukų atminimas pagerbtas ir Sankt Peterburge. Konsulato pastatas buvo apšviestas trispalviais prožektoriais, o gatvėje priešais konsulatą visą naktį degė Gediminaičių stulpų simbolį atkartojančios žvakutės.
Minint Laisvės kovų 25-metį, Lietuvos ambasadorius Jerevane Erikas Petrikas tiesioginėje rytmetinėje Armėnijos valstybinės televizijos laidoje papasakojo apie 1991 metų sausio įvykių svarbą Lietuvai. Lietuvos ambasados Jerevane, kaip ir visos Lietuvos, languose dešimčiai minučių buvo uždegtos atminties žvakutės, primenančios dramatiškas dienas ir žuvusius už Lietuvos laisvę žmones.
Lietuvos ambasada Gruzijoje lietuvių kovą už laisvę minėjo renginiais Tbilisyje. Ambasadorius Giedrius Puodžiūnas kartu su Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Usupašviliu padėjo vainiką prie Balandžio 9-osios memorialo, skirto 1989 m. Tbilisio žudynių aukoms atminti. Gruzijos nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija „25 metai Lietuvos nepriklausomybės gynimui“, jos metu Gruzijos parlamento nariai, politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatinio korpuso nariai, studentai dalijosi prisiminimais apie Gruzijos pasipriešinimo įvykius 1989 m. ir kruvinąjį 1991 m. sausį Lietuvoje, diskutavo apie nepriklausomybės metus, abiejų šalių patirtį bei ateities iššūkius. Diskusijos metu taip pat buvo pristatyta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų, įamžinusių sausio įvykius, paroda. Vakare Tbilisio Televizijos bokštas nušvito Lietuvos trispalvės spalvomis, o per valstybinį Gruzijos naujienų kanalą buvo rodomas filmas „Laisvės trajektorijos“.
Apie pusšimtį žmonių sausio 12 d. vakare susirinko Rygos centre, ant Bastėjos kalno, kad pagerbtų prieš 25 metus žuvusius ir likusius gyvus Lietuvos laisvės gynėjus. Renginio dalyviai uždegė žvakes ir sudėjo jas į Gedimino stulpų simbolį. Susirinkusieji taip pat giedojo Lietuvos ir Latvijos himnus. Ambasadorius Ričardas Degutis prisiminė kovos ir netekčių nakties prieš 25 metus akimirkas prie Televizijos bokšto, Seimo, Radijo ir televizijos komiteto.
Estijos parlamente (Riigikogu) atidaryta Lietuvos fotografo Vytauto Daraškevičiaus paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“ Visi susirinkusieji gavo po aksominį Sausio 13 dienos simbolį – melsvą neužmirštuolės žiedą. Atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras. Jis pabrėžė visų trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo kovoje už laisvę svarbą. „Vienų rūpestis – visų rūpestis, vieno sėkmė suteikia sparnus kitam, o nelaimė užtraukia šešėlį ant visų. Mūsų bendros kovos dėl laisvės atgavimo kulminacija buvo Baltijos kelias, kurį narystė ES ir NATO toliau tęsia dėl mūsų laisvės užtikrinimo“, – sakė E. Nestoras. Lietuvos laisvės gynėjų diena Taline taip pat paminėta Estijos liaudies fronto (estiškojo Sąjūdžio) muziejuje režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra ir lietuvių bendruomenės iniciatyva Talino katalikų bažnyčioje surengtomis šventomis mišiomis kritusiems už Lietuvos laisvę atminti. Sausio13–16 d. Estijos rusų dramos teatre bus rodomi Lietuvos rusų dramos teatro spektakliai.
Lietuvos ambasadoje Prahoje tragiškų Sausio 13-osios įvykių 25-osios metinės paminėtos Jono Meko filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ ištraukos peržiūra, neužmirštuolių pieva ambasados kieme, iš žvakučių išdėliotais Gediminaičių stulpais bei simboliniu Laisvės laužu. Neužmirštuoles karpė lituanistinės mokyklos „Debesynas“ vaikai, tėvai ir mokytojai, simboliškai prisijungdami prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo akcijų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Lietuvos ambasadoje Varšuvoje buvo rodomas islandų režisieriaus Olafuro Rognvaldssono 2015 metais sukurtas dokumentinis filmas „Tie, kurie išdrįsta“ („Those Who Dare“), kuriame kalbama apie itin svarbią tuometinių Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrų pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Po filmo prisiminimais apie istorinius įvykius dalijosi juose dalyvavę Lenkijos žurnalistė Maria Przełomiec ir politikas Henrykas Wujecas. Vakaro metu atidaryta Lietuvos kelią į Laisvę ir Sausio 13-osios įvykius įamžinanti Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993“.
Osle surengtame minėjime pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimas, skambėjo Norvegijos sostinėje gyvenančių lietuvių atliekami muzikos kūriniai. Į renginį atvykęs labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vadovas Ignas Rusilas susirinkusiesiems pristatė projektą „Misija Sibiras“, pasidalijo įspūdžiais iš pastarosios jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties vietas.
Sausio įvykiai buvo paminėti ir už Atlanto. Lietuvos ambasada JAV organizavo socialinę akciją „Būkime kartu“ ir uždegė iš žvakučių sudėliotą žodį „Laisvė“. Akcijos dalyviai giedojo „Tautišką giesmę“ ir kartu su akcijoje dalyvaujančiu monsinjoru Rolandu Makricku sukalbėjo maldą už žuvusius Tėvynės gynėjus.
Generaliniame konsulate Čikagoje atidaryta fotografo Jono Kuprio nuotraukų paroda, skirta Lietuvos laisvės kovoms atminti. Parodoje įamžintas nuolatinis išeivijos lietuvių įsipareigojimas ginti Lietuvos nepriklausomybę.
URM inf. ir nuotr.