Šią vasarą Čikaga taps lietuviško šokio sostine – čia vyks Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių
šokių šventė, subursianti šokėjus iš viso pasaulio. Tarp jų – net kelios lituanistinių mokyklų šokių
grupės, į sceną atnešančios jaunatvišką energiją, gyvybingumą ir nuoširdų ryšį su lietuviškomis
tradicijomis.
Ši šventė – tai daugiau nei pasirodymai. Tai gyvas kultūros perdavimas iš kartos į kartą, kuriame
susitinka mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Mokytojai ir tėvai dalijasi patirtimi, ugdo meilę
tautiniam šokiui, o jaunieji šokėjai drąsiai žengia į sceną, nešdami tradicijas į ateitį.
Čikagoje susitiks skirtingos kartos ir patirtys, tačiau visus vienys bendras tikslas – išsaugoti ir
puoselėti lietuvišką šokį, bendruomeniškumą ir kultūrinę tapatybę.
Vieni iš šios šventės dalyvių – Elizabeth mieste New Jersey valstijoje veikiančios Dr. V.
Kudirkos lituanistinės mokyklos šokėjai, susibūrę net į keletą šokių grupių. Jauniausieji šoka
mokinių grupėje „Varpelis“, o mokytojai ir mokinių tėvai – suaugusiųjų grupėje „Liepsna“.
Mokyklos vaikų tautinių šokių grupė „Varpelis“ susikūrė 2011 metais. Nuo pat pirmųjų žingsnių
scenoje mažieji šokėjai aktyviai dalyvauja lietuvių išeivijos kultūriniame gyvenime. Grupė jau
pasirodė Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventėse Bostone (2012), Baltimorėje (2016) ir
Filadelfijoje (2022). Šios patirtys vaikams tapo nepamirštamos – kupinos jaudulio, džiaugsmo ir
pasididžiavimo savo lietuviškomis šaknimis.
Grupės pavadinimas „Varpelis“ atsirado neatsitiktinai – daugelis šokėjų anksčiau dainavo chore
„Varpelis“, veikusiame prie Šv. Petro ir Povilo parapijos Elizabeth mieste. Pirmoji šokių
mokytoja ir įkvėpėja buvo Monika Murauskienė.
Šiandien „Varpelyje“ šoka 20 jaunųjų šokėjų. Baigę mokyklą jie nenutolsta nuo tautinio šokio –
tęsia veiklą jaunių grupėje „Vėjas“, o dar vyresni, jau studijuojantys universitetuose, šoka
grupėje „Ateitis“.
Nuo vaikų neatsilieka ir tėvai bei mokytojai – jie su dideliu užsidegimu repetuoja suaugusiųjų
grupėje „Liepsna“ bei moterų grupėje „Liepa“. Šiandien New Jersey lietuvių bendruomenėje
veikia net penkios šokių grupės, vienijančios apie 80 šokėjų. Jas visas jungia stipri
bendruomenės dvasia ir nuoširdus noras per tautinį šokį perduoti lietuviškas tradicijas jaunajai
kartai.
„Varpelio“ šokėjai repetuoja kiekvieną sekmadienį po pamokų. Po ilgos savaitės jie vėl susitinka
mokytis naujų žingsnių, tobulinti šokius ir ruoštis didžiajai šventei. Kaip sako lituanistinės
mokyklos direktorė ir grupės vadovė Aušra Covalesky, visi šokėjai tiki, kad įdėtas darbas
atsipirks nuostabia švente Čikagoje.
„Ši artėjanti šventė man reiškia ypatingą pasididžiavimą. Stebėti augančią, vieningą ir kūrybingą
bendruomenę – didžiulis džiaugsmas. Lituanistinė mokykla moko ne tik kalbos ar istorijos – ji
kuria stiprų kelią lietuviškų tradicijų išlaikymui ir lietuviškos dvasios puoselėjimui išeivijoje“, –
sako A. Covalesky.
Didelę įtaką jaunimo meilei šokiui daro ir lietuviška vasaros stovykla „Neringa“ Vermonto
valstijoje. Čia vaikai kasdien mokosi tautinių šokių, o stovyklos pabaigoje pristato bendrą
programą bendruomenei. Ši patirtis vaikams tampa nepamirštama, o šokis – savotiška
bendravimo kalba.
Tuo tarpu suaugusiųjų grupė „Liepsna“ turi gilias tradicijas. Ji įkurta 1972 metais, o po
pertraukos atgimė 2019-aisiais. Šiandien grupė vėl aktyviai repetuoja ir ruošiasi šventei, jai
vadovauja Jurgita Galavackienė.
„Liepsnoje“ šoka 16 šokėjų – dauguma jų yra mokyklos mokinių tėvai ir mokytojai. Tai
kolektyvas, kuriame netrūksta nei juoko, nei draugystės, nei meilės šokiui. Kaip juokauja patys
šokėjai, jų svarbiausia taisyklė – nepriimti visko per rimtai.
„Ruošiamės su entuziazmu ir tikime, kad mūsų energija užkrės žiūrovus. Ši šventė atneša ne tik
pasirodymus, bet ir susitikimus, bendrystę bei pasididžiavimą tuo, kad esame lietuviai“, – sako J.
Galavackienė.
Pasak Jurgitos, jai kaip vadovei tenka nemažai iššūkių: ,,Savyje reikia atrasti savybių, reikalingų
vadovui, choreografui. Mokytis reikia dvigubai daugiau nei šokėjui! Tačiau, įveikus visus
iššūkius, apima nuostabus jausmas ir leidžia tiesiog mėgautis švente.”
Paklausus, kaip pavyksta pakviesti žmones ateiti šokti, ,,Liepsnos” vadovė sako: ,,Pats geriausias
receptas – šokių šventės ir ruošimasis joms: ta emocija, kurią išgyvename šventės metu, atperka
viską. Ir, aišku, tos draugystės, kurios užsimezga besiruošiant šventei, skatina toliau šokti.”
Abi grupių vadovės sutaria: lietuvių tautiniai šokiai išeivijoje – tai gyva tradicija, padedanti
išlaikyti kultūrą ir ryšį su Lietuva. Per šokį perduodamos vertybės, stiprinama tapatybė, o net ir
būnant toli nuo Tėvynės, Lietuva išlieka širdyse.
