Monika Baliūnaitė Lietuvos sporto universitete Kaune baigė kūno rengybos (sveikatingumo) studijas, šiuo metu gyvena, dirba ir planuoja ateitį Maroke, kur visiškai netikėtai rado savo meilę. Nors šiai žaviai, reikliai ir talentingai merginai dar tik dvidešimt ketveri, ji jau spėjo daug gyvenime pamatyti ir nuveikti. Monika – cirko artistė, paukščių ir smauglių dresuotoja, jogos trenerė. Be to, 2007 metais konkurse „Mis Žemė“ („Miss Earth“) ji pateko tarp šešių finalininkių ir buvo paskelbta talentingiausia dalyve. Nors šiuo metu mergina Maroke dirba jogos trenere, tačiau svajoja vėl grįžti į spalvingą cirko pasaulį ir mokyti šio meno kitus. Pažvelkime šiek tiek atgal, kada Monika buvo cirko dalimi ir cirkas buvo dalele jos…
Monika, esi cirko akrobatė, paukščių ir smauglių dresuotoja, jogos trenerė, grožio titulo laimėtoja. Kuris apibūdinimas Tau priimtiniausias? Kaip Tave vadinti?
Visiškai nesvarbu, kaip mane vadinsite. Man patinka būti vadinamai ir cirko artiste, nes šį darbą aš labai mėgau. Bet likimas viską sudėliojo taip, kad šiuo metu dirbu jogos trenere. O dėl grožio konkurso titulo… Jis visada išliks mano atmintyje.
Kada susidomėjai cirko akrobatika?
Cirku žavėjausi nuo pat mažumės. Tada buvau meninės gimnastikos atstovė. Tačiau būdama devynerių metų patyriau Achilo sausgyslės traumą ir turėjau atsisakyti šio profesionaliojo sporto. Bet tada gavau pasiūlymą treniruotis cirke. Taip ir prasidėjo mano darbas cirko arenoje. Iš pradžių dirbau su Ąžuolyno meškučių cirku. Vėliau keliavau ir dirbau savarankiškai.
Cirko akrobatika – profesija ar pomėgis?
Cirkas – tai gyvenimas. Negali vadinti to būtent darbu ar profesija. Cirkas tampa tavo namais, šeima, tavo profesija, tavo pomėgiu, laisvalaikiu…
Kokius vaidmenis Tau patikdavo kurti cirko arenoje?
Artistas cirko arenoje vaidina tam tikrą personažą. Gali pasirinkti tokį vaidmenį, koks atitinka jį patį. Man patikdavo vaidinti įvairius personažus iš Rytų šalių.
Kokios savybės būtinos cirko akrobatui?
Cirko akrobatas turi pasižymėti ištverme, jėga ir, be abejonės, lankstumu. Norint užsiimti cirko akrobatika, labai svarbu būti artistiškam, plastiškam ir, žinoma, drąsiam.
Turbūt kiekvieno pratimo judesius reikia kartoti ir kartoti…
Žinoma. Per repeticijas kiekvieną judesį reikia atlikinėti tol, kol galiausiai pavyksta jį atlikti plastiškai ir taisyklingai. Kartoti gali reikėti šimtą kartų ar daugiau.
Cirko akrobatika turbūt yra nesaugus sportas… Ar treniruodamasi esi patyrusi traumų?
Taip, tai tikrai yra nesaugus sportas. Ypač jeigu tavęs neprižiūri treneris, jei neišmanai pratimo technikos ir bandai jį atlikti niekieno nepadedamas. Vis dėlto man arenoje neteko patirti jokių traumų.
Kokiuose pasirodymuose esi dalyvavusi?
Esu dalyvavusi įvairiausiuose renginiuose: privačiuose ir televizijos renginiuose, kazino… Su cirku apkeliavome daugybę Lietuvos ir pasaulio vietų.
Papasakok, kaip susidomėjai paukščių, smauglių dresavimu.
Gyvatės man patiko visą gyvenimą. Galbūt todėl, kad esu gimusi gyvatės metais. O dresuoti paukščius pradėjau dėl to, kad cirke nebuvo žmogaus, kuris galėtų atlikti numerį su paukščiais, tad to imtis reikėjo man. Galiausiai man ėmė patikti juos dresuoti.
Paukščių, smauglių dresavimas turbūt reikalauja daug laiko, kantrybės?
Taip, tam reikėdavo tam labai daug kantrybės ir laiko. Ne visi jie imlūs ir tinkami darbui. Paukščių dresavimas yra labai labai sunkus darbas. O dėl gyvačių dresūros… Galbūt daugiau mokyti reikia patį žmogų, kuris atliks pasirodymą su jomis.
Kaip susidraugauti su paukščiais, smaugliais, juos prisijaukinti?
Prisijaukinti juos nėra sudėtinga. Tereikia jiems skirti daug dėmesio ir priežiūros.
Kokie yra smaugliai ir paukščiai? Ar jie gudrūs?
Visi gyvūnai savaip gudrūs. Jie visada bando būti gudresni už mus pačius.
Galbūt prisimeni kokį nors nutikimą?
Prisimenu, kaip kartą smauglys buvo mane stipriai suspaudęs. Labai išsigandau, nes tuo metu trenerio šalia manęs nebuvo. Nuo to laiko nebepasirodžiau su ne savo pačios dresuotais gyvūnais – būtina dirbti tik su gyvūnu, kurį pats esi išdresavęs.
Ką Tau davė cirkas?
Cirkas buvo mano gyvenimas, jis man buvo viskas. Dirbdama cirke įgijau daug patirties, gavau begalę įspūdžių. Žinoma, ir atlyginimu skųstis negalėjau.
Iš kur sėmeisi jėgų repeticijoms, pasirodymams? Kaip ilsėdavaisi po darbų?
Jėgų repeticijoms semtis nereikėdavo. Man patinka sportas, aktyvus gyvenimo būdas. Netgi po repeticijų kartais skubėdavau į sporto salę. Ilsėdavausi, atsipalaiduodavau būdama su draugais.
Kokie Tau buvo visi tie metai?
Darbas cirke nėra lengvas. Nuolatos skubi, patiri įtampą, prižiūri gyvūnus, treniruojiesi. Pasirodymai dažniausiai būdavo per šventes. Kol dirbau cirke, nešvęsdavau Naujųjų metų ar Kalėdų. Vis dėlto man patiko džiuginti kitus žmones savo pasirodymais, patiko nuolat keliauti.
Ką veiki šiuo metu?
Gyvenu Maroke, turiu sužadėtinį iš šios šalies. Joje planuoju ramią ateitį. Šiuo metu, kaip minėjau, dirbu jogos trenere. Galbūt Maroke pradėsiu treniruoti cirko artistus, mokyti cirko meno.
Ką Tau reiškia Lietuva? Kaip suprantu, į ją grįžti nesiruoši…
Lietuva man reiškia šeimą ir draugus. Savo ateities joje neplanuoju, bet geriau niekada nesakyti „niekada“.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Indrė Chomentauskaitė
Nuotraukos iš asmeninio Monikos Baliūnaitės archyvo