Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip ne tik sustiprinti savo imunitetą, bet ir pasirūpinti savo atžalomis. Kokie tinkamiausi vitaminai vaikams imunitetui stiprinti ir kaip žinoti, kada ir kokių vitaminų trūksta, o kada jų per daug?
„Šaltuoju metų sezonu, norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimos sveikata. Dauguma savo vaikams perka vitaminą C, D, B grupės vitaminus, magnio ir kalcio preparatus. Tačiau vis dar neturime įpročio prieš vartojant vitaminus atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kokių medžiagų mūsų vaiko organizmui iš tiesų trūksta. O tai daryti verta, nes net ir „nekaltų“ papildų perdozavimas gali padaryti žalos“, – sako vaistininkė Roberta Janulytė.
Vitaminai vaikams žiemą: kaip neperdozuoti?
Atšalus orams, tėvai nusprendžia vaikų imunitetą stiprinti įvairiausiais preparatais, dėl jų konsultuojasi ir atėję į vaistinę. Anot R. Janulytės, vaikų imunitetui labai svarbu vitaminai A ir D bei omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose. Augantiems vaikams svarbu užtikrinti ir papildomas kalcio bei magnio, vitamino C, B6 ir B12 atsargas, kurios padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad reikia vengti perdozavimo: vartojant bent kelis skirtingus preparatus reiktų atkreipti dėmesį, ar neviršijama rekomenduojama paros norma.
„Geležies turinčius preparatus derėtų vartoti tik tuo atveju, jeigu nustatytas jos trūkumas, kitu atveju stipriai pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė – pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Ilgą laiką perdozuojant geležies preparatų, geležis kaupiasi vidaus organuose ir gali sukelti negrįžtamą kepenų pažeidimą. Perdozavus vitamino A gali skaudėti galvą, suprastėti rega, varginti nuovargis, kaulų ir sąnarių skausmas, dingsta apetitas, vartojant per daug vitamino E sutrinka kraujo krešėjimas, todėl atsiranda vidinio kraujavimo rizika, B grupės vitaminų perdozavimas sukelia alergines reakcijas – odos bėrimą, niežulį ir paraudimą, edemą, karščio bangas“, – pažymi R. Janulytė.
D vitamino trūkumas vaikui: kaip pastebėti?
Pasak vaistininkės, populiariausias yra vitaminas D vaikams, jis reikalingas kalciui įsisavinti, padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą. Skaičiuojama, kad vitamino D norma vaikams, kūdikiams ir paaugliams turėtų būti ne mažesnė kaip 400 TV (10 µg). Motinos piene vitamino D kiekis siekia 25–78 TV/l, todėl net ir žindomiems kūdikiams šio vitamino gali nepakakti.
„Šiuo metu maždaug milijardui pasaulio gyventojų nustatytas mažesnis negu optimalus vitamino D kiekis kraujyje, o vaikams jis ypač reikalingas. Jis naudingas kaulams, padeda reguliuoti magnio kiekį, jo reikia ir ląstelių dalijimuisi. Nors įprastai vitaminas D imamas šluoti nuo vaistinių lentynų šaltuoju metų laiku, vaikams patarčiau jo duoti ištisus metus“, – sako R. Janulytė.
Jei vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka jo miegas, vaikas tampa pasyvus, anot vaistininkės, greičiausiai jam trūksta vitamino D. Net gausus prakaitavimas gali būti vitamino trūkumo signalas. Natūraliai vitaminas D gaminamas žmogaus odos ląstelėse melanocituose veikiant UV spinduliams, taip pat nedidelį kiekį vitamino D galima gauti valgant riebią žuvį, kiaušinius ir sūrį.
Vitaminas C – efektyviausias imunitetui stiprinti?
Vitamino C trūkumą vaiko organizmui išduoda nuovargis, kraujosruvos, sutrikęs vystymasis, dantenų kraujavimas ir dažnas sergamumas peršalimo ligomis. Vitamino B trūkumas pasireiškia padidėjusiu jautrumu, dirglumu ir nervų sistemos sutrikimu.
Dažnai alergijas sukelia B grupės vitaminai vaikams, bičių produktai bei vitaminas C, tad kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
„Vitaminas C vaiką apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio, reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi įtakos vaiko psichikai. Jis padeda pasigaminti reikiamam kiekiui kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Vitaminas C taip pat gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos“, – vardija R. Janulytė.
Vitamino C perdozavimas – daugiau nei 400 mg iki 3 metų, 650 mg 4–8 metų, 1200 mg 9–14 metų per dieną – gali sukelti viduriavimą, skrandžio skausmą, pykinimą, gali skatinti inkstų akmenų susidarymą. Be to, askorbo rūgštis ardo dantų emalį ir dirgina skrandžio gleivinę.
Vaikams būtini ne tik vitaminai, bet ir mineralai
Kalcis yra pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga, todėl svarbu, kad jo netrūktų vaikų ir paauglių maiste. Vaistininkės teigimu, jis reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams. Per dieną vaikui jo reikia nuo 700 iki 1300 mg priklausomai nuo amžiaus. Kalcio trūkumas pasireiškia vaiko raidos sulėtėjimu, prastu miegu ir apetitu, pilvo skausmais, nuovargiu, dantenų kraujavimu, odos bėrimu, nagų lūžinėjimu ir plaukų slinkimu.
Per didelis jo kiekis didina inkstų akmenų formavimosi riziką, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir netgi silpnina kaulus. Be to, kalcio perteklius neleidžia organizmui pasisavinti kaulams taip pat reikalingo magnio, kurio vaikai turėtu gauti nuo 80 iki 360 mg, priklausomai nuo amžiaus.
Kalcio bei magnio galima gauti ir natūraliais būdais. Kalcio yra piene ir jo gaminiuose, taip pat brokoliuose, špinatuose, petražolėse ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, džiovintuose vaisiuose, lašišoje. Daugiausia magnio randama moliūgų sėklose, migdoluose, špinatuose, juodajame šokolade.
„Jei atžala su maistu negauna reikiamo vitaminų ir mineralų kiekio, multivitaminai vaikams ar kiti kompleksiniai vitaminai gali būti puiki išeitis. Be to, jų yra pačių įvairiausių formų – nuo įprastų kapsulių iki saldžių guminukų. Daugumą vitaminų geriausia vaikams duoti iš karto po pusryčių, išskyrus kalcio preparatus, kurie geriausiai pasisavinami vakare. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar vaikas nėra alergiškas, tokiu atveju papildų sudėtyje neturėtų būti cheminių dažiklių bei skoninių medžiagų“, – akcentuoja vaistininkė.
Vitaminus, anot jos, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad juos būtų patogiau nuryti. Vėliau galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus. Be to, visais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris geriausiai įvertintų, kokių vitaminų ir mineralų vaikui reikia ar trūksta.