73 proc. 14–18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai, – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.
Tyrimo duomenimis, 44 proc. paauglių nurodė asmeniškai susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis internete. 29 proc. yra susidūrę su neteisėta ir žalinga informacija internete. Penktadalis (20 proc.) teigė susidūrę su priekabiavimu ir patyčiomis, 9 proc. – su seksualinio pobūdžio pokalbiais siekiant išvilioti susitikti su nepažįstamaisiais, o 8 proc. – su privatumo praradimu atskleidus asmeninius duomenis.
Asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų ekspertės Ritos Šukytės teigimu, geriau yra mažiau negu per daug. Ji siūlo savo kasdienės veiklos įspūdžiais, mintimis ar nuotraukomis verčiau dalintis privačiai su artimaisiais ar uždarose grupėse su žmonėmis, kuriais pasitikima.
„Jei visgi norime informaciją paskelbti socialiniuose tinkluose, reikia pagalvoti, ką ši žinutė ar nuotrauka transliuoja, ar joje ne per daug atskleidžiama asmeninės informacijos, prisiminti, kad nuotrauka iš socialinių tinklų gali nukeliauti bet kur. Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant“, – atkreipia dėmesį ji.
Atvirumas gali pritraukti ir neigiamus komentarus
Pasak ekspertės, reikėtų vengti dalintis telefono numeriu, savo namų adresu, jų aplinka ar netgi savo atostogų data, mat visa šia informacija gali pasinaudoti ilgapirščiai.
„Įsivaizduokime galimą situaciją: persikrausčiau į naujus namus ir noriu pasidalinti, kur dabar gyvenu. Po kelių savaičių pasidalinu nuotraukomis iš namų aplinkos, o dar po kurio laiko parašau, kad išvažiuoju atostogų dviem savaitėms. Turintiems blogų kėslų žmonėms tiesiog ištransliuojame, kad mūsų nėra namie. Tikrai nesakau, kad negalima dalintis atostogų akimirkomis, tačiau tikslingiausia tai padaryti jau grįžus“, – rekomenduoja R. Šukytė.
Kadangi socialiniai tinklai yra labai vieša erdvė, rekomenduojama turėti tam tikras draugų grupes, skirtingas auditorijas, kad būtų galima su vienais dalintis vienokia informacija, su kitais – kitokia.
„Tačiau retai kas elgiasi pagal rekomendacijas. Jeigu turime paskyrą kokiame nors socialiniame tinkle, tai dažniausiai ta pati informacija transliuojama visiems draugams, o kartais paskyros apskritai būna viešos. Nors dabar po truputį ima ryškėti ir kita tendencija – jaunimas keliasi į socialinius tinklus, kuriuose gali turėti daugiau privatumo ir susikurti anonimiškas paskyras“, – sako R. Šukytė.
Jos teigimu, viena iš pasekmių skelbiant asmeninę informaciją – neigiami komentarai ar patyčios internete. „Jeigu žmogus nori paskelbti kažką prieštaringai vertinamo, drąsaus, tai reikia būti nusiteikusiam sulaukti neigiamų komentarų. Mūsų žodžiai ir nuotraukos gali sulaukti atoveiksmio, kokio nesitikėjome. Todėl gerai apsvarstykite, kokių pasekmių gali turėti įrašas. Jei visgi vaikas ar paauglys nori drąsiai elgtis socialiniuose tinkluose, tuomet jis turi suvokti, jog per skaitmeninius įrenginius jis bendrauja su gyvais žmonėmis. Neigiama informacija veikia mus visus, bet vaikams ypač skaudu sulaukti negatyvių reakcijų“, – pastebi ji.
Pasak pašnekovės, nors dauguma vaikų teigia žinantys apie grėsmes internete ir kaip elgtis su jomis susidūrus, realiame gyvenime tai ne visada būna tiesa. Vaikų žinioms sustiprinti skirta ir visa „Saugesnio interneto savaitė 2021“, kurios renginius organizuoja ir projektas „Prisijungusi Lietuva“. Vasario 8–12 d. nuotoliniu būdu bus transliuojamos edukacinės pamokos 4–6 klasių moksleiviams, kuriose bus pasakojama, kaip atsirinkti, ką internete galima viešinti, o ką geriau pasilikti tik sau ir artimiesiems, kodėl internetiniai žaidimai taip įtraukia ir kaip juose žaisti saugiai, kas yra žalingas turinys ir ką reikėtų daryti su juo susidūrus. Taip pat bus kalbama apie bendravimą su internetiniais draugais bei apie elektronines patyčias.
Intymaus turinio žinutėms – ne
Kiekvieno žmogaus asmeninės ribos yra kitokios, visi kasdien sprendžiame, kiek ko apie savo asmeninį gyvenimą atskleisti viešojoje erdvėje. Pavojų, anot ekspertės, taip pat kyla, kai susirašinėjant asmeninėmis žinutėmis atskleidžiama per daug – tai gali būti tiek asmeniai duomenys, tiek intymios nuotraukos.
„Sekstingas, arba intymaus turinio žinučių siuntinėjimas, dažniausiai prasideda kaip žaidimas tarp dviejų žmonių, o paskui gali baigtis ir labai liūdnai, kai santykiai nutrūksta. Jaunuoliams patariame apskritai to nedaryti, ypač tokio turinio žinučių nesiųsti nepažįstamiems žmonėms. Bet žinome, jog šio reiškinio taip paprastai nesustabdysi. Savo seksualumo tyrinėjimą psichologai vadina natūraliu žmogaus raidos etapu, tačiau viską gerokai pakeitė internetas“, – teigia R. Šukytė.
Tačiau ekspertė įsitikinusi, kad galimos grėsmės neturėtų atbaidyti nei jaunuolių, nei jų tėvų naudotis interneto teikiamomis galimybės – tiesiog reikia domėtis saugaus elgesio internete aktualijomis ir gerbti vieniems kitus ne tik susitikus akis į akį, bet ir elektroninėje erdvėje.
Saugesnio interneto diena – tai 150 pasaulio šalių apimanti iniciatyva, šiemet ši diena minima vasario 9 d. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį visų žmonių, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę (šiemet – vasario 8–13 d.), organizuojant teminę akciją Saugesnio interneto savaitė. Informaciją apie Saugesnio interneto savaitės veiklas Lietuvoje galima rasti www.prisijungusi.lt ir www.draugiskasinternetas.lt.