„Nelegaliai naudojantis intelektine nuosavybe – filmais, muzika, knygomis, fotografijomis, kompiuterinėmis programomis ir kitais kūriniais – apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo, kiekviena vagystė yra didelis nuostolis tiek savininkui, tiek valstybei“, – teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Naudojimosi intelektine nuosavybe situacija Lietuvoje atsispindi sausio 29 dieną Kultūros ministerijoje pristatytame Gyventojų tyrime dėl naudojimosi intelektine nuosavybe, kurį atliko „Spinter tyrimai“.
Tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek žmonių nelegaliai naudojasi intelektine nuosavybe – siunčiasi filmus, muziką, diegia programinę įrangą, pasisavina nuotraukas ar panašiai, kaip jie tai vertina, kokios to priežastys ir skatinimo veiksmai.
„Šiandien noriu dar kartą pabrėžti, kad su autorių teisėmis ir intelektine nuosavybe susiję produktai Lietuvoje yra produktyvesni nei kiti ekonomikos sektoriai. Su intelektine nuosavybe susiję produktai sukuria 5,4 proc. Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės, šioje srityje dirba 4,92 proc. dirbančiųjų, tačiau, vertindamas atliktą tyrimą, noriu pasakyti, kad šie skaičiai būtų dar įspūdingesni, jei visi drauge sutartume, kad piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra vagystė. Internete mūsų jėgos su piratais nelygios, todėl vienintelė išeitis – keisti supratimą, ugdyti žmonių pagarbą intelektinei nuosavybei“, – kalbėjo Š. Birutis.
Tyrimas parodė, kad situacija nėra itin gera: nors 40 proc. respondentų pasakė, kad visada naudoja intelektinę nuosavybę tik legaliais būdais, tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo geras rezultatas. Dalis visuomenės nežino, kas yra nelegalu, dalis žmonių, atsakydami į klausimus, nenorėjo prisipažinti, kad naudojasi nelegaliai.
Esminis dalykas, kurį parodė tyrimas, – vis dar yra daug žmonių, nesuprantančių, kas yra intelektinė nuosavybė ir koks jos naudojimas yra legalus. Piratavimas vis dar nesuvokiamas kaip vagystė, nesuprantama, kad tai yra esminis blogis.
„Neteisėtas parsisiuntimas yra vagystė. Nelegalus filmo parsisiuntimas yra tas pats, kas iš parduotuvės pro kasas bandyti nesusimokėjus išsivežti fortepijoną. Vienas mano uždavinių – šviesti žmones ir pasiekti, kad jie suprastų, jog kiekvieną kartą neteisėtai parsisiųsdami internetu kūrinį, jie vagia“, – sakė kultūros ministras.
Pasak advokato Andriaus Iškausko, autorių teisės ir intelektinė nuosavybė susijusi ne tik su atlygiu. Ji susijusi su autoriaus teise leisti arba uždrausti ką nors daryti su jo kūriniu, jis turi turėti galimybę pasakyti: „Ne, ačiū, aš nenoriu, kad netgi už pinigus mano daina būtų naudojama ar mano filmas būtų žiūrimas, o jeigu leidžiu, tai štai kokios yra mano sąlygos.“ Šį kūrybos rezultato akcentą, kuris susijęs su autoriaus vidiniais išgyvenimais, piratai dažnai pamiršta. Būtina akcentuoti, kad nuo kūrinių vagystės nukenčia ne tik autoriai, bet ir valstybė“, – sakė advokatas.
„Man ne kartą teko diskutuoti apie intelektinės nuosavybės vagystę, nes tai man ir asmeniškai yra aktualu. Dažniausiai to nesuvokia žmonės, kurie patys nekuria intelektinės nuosavybės, nežino, ką reiškia sukurti filmą, dainą ar kompiuterinį žaidimą, kiek tam reikia laiko ir pinigų sąnaudų, kiek reikia sukaupti patirties ir įgūdžių. Tyrimo rezultatai mane nudžiugino, maniau, kad bus blogiau. Piratavimas klesti ypač Rytų Europoje, nes tai tarybinės sistemos palikimas: ką nors pavogti buvo tarsi žingsnis prieš sistemą. Laikai pasikeitė – kai dabar ką nors vagi, tai ne iš sistemos, o iš tokių pat žmonių, kaip ir tu“, – kalbėjo muzikantas, dainų autorius Andrius Mamontovas.
Kultūros ministerija kartu su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija jau yra aptarusi tyrimo rezultatus ir po kelių mėnesių numatoma aptarti galimus piratavimo sprendimų būdus keičiant ir plečiant Lietuvos teisinę bazę.
Kultūros ministerija yra parengusi raštą Vyriausybei su pasiūlymais ir vizija, kaip sudaryti sąlygas teisėtai naudoti kūrinius, rengti veiksmingas prevencines priemones autorių teisėms ginti.
Kultūros ministerijos informacija ir nuotraukos