2025 metais 17 Vilniaus dainyklų surengė 1360 renginių, kuriuose pasirodė net 2825 atlikėjai. Šie skaičiai rodo, kad nedidelės muzikos ir pasirodymų erdvės užima svarbią vietą Vilniaus kultūriniame gyvenime. Net 88 proc. visų pasirodžiusiųjų sudarė vietiniai atlikėjai.
Praėjusiais metais dainyklos veikė šešiose Vilniaus seniūnijose – Senamiestyje, Šnipiškėse, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje, Antakalnyje ir Žvėryne. Jose pasirodė 387 grupės ir 692 solo atlikėjai. Tai atskleidžia didelį šių erdvių aktyvumą ir jų svarbą miesto kultūros ekosistemai bei gyvų pasirodymų pasiekiamumui įvairiose miesto dalyse.
„Pirmieji dainyklų metai džiugina augančiu renginių skaičiumi. Dainyklos buria bendruomenes, atveria erdvę naujiems talentams ir kuria artimą ryšį tarp atlikėjų ir klausytojų. Tai yra gyvos kultūros pagrindas“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Dainyklos – tai nedidelės, nepriklausomos kultūrinės ir muzikinės erdvės, kuriose vyksta koncertai, eksperimentiniai pasirodymai ir kiti renginiai. Jos pasižymi artimesniu ryšiu su auditorija, prieinamesnėmis kainomis ir nuosekliu dėmesiu kylantiems atlikėjams. Būtent tokiose vietose dažnai prasideda menininkų kelias į didesnes scenas.
Dainyklos kuria ir saugesnę naktinio gyvenimo aplinką. Jos šviečia lankytojus aktualiomis temomis, stiprina darbuotojų kompetencijas dalyvaudamos mokymuose, užtikrina nemokamą geriamąjį vandenį bei diegia praktikas, padedančias kurti saugesnes erdves lankytojams ir darbuotojams.
„Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kad dainyklos Vilniuje nėra paraštėse veikiantis kultūros reiškinys. Tai gyvybiškai svarbi miesto muzikos ir naktinės kultūros ekosistemos dalis – vietos, kuriose auga talentai ir buriasi bendruomenės. Dainyklos padeda išlaikyti Vilnių gyvą, atvirą ir kūrybišką“, – sako Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.
Dainyklų veikla dažnai grindžiama jų steigėjų ir valdytojų įsitraukimu bei ilgalaikiu darbu. Šios erdvės susiduria su finansiniais, reguliaciniais ir konkurenciniais iššūkiais, tačiau jų indėlis į miesto kultūrinį gyvenimą išlieka labai reikšmingas.
„Kaip pirmaujantis Vilniaus džiazo klubas, matome ir suprantame, kad dainykla – tai miesto kultūrinė infrastruktūra, kurioje auga tiek kūrėjai, tiek klausytojai, formuojasi skonis ir gimsta ryšiai bei pasėjamos ateities kultūros sėklos,“ – Jazz Cellar 11 vadovas Dmitrijus Golovanovas.
Vilniaus dainyklos tampa viena ryškiausių miesto kultūrinės ekosistemos sėkmės istorijų. Susidomėjimas šia iniciatyva peržengė Lietuvos ribas – apie ją kalbėta tarptautinėse konferencijose Berlyne, Taline ir Rygoje. Kartu daug dėmesio skiriama ir praktiniam šių erdvių stiprinimui – organizuojami mokymai darbuotojams, padedantys auginti kompetencijas ir kurti saugesnę aplinką. Kartu su „Go Vilnius“ viešinama jų veikla, dainyklos pristatomos turistams skirtuose žemėlapiuose, reklamos kampanijose ir bendradarbiaujant su turinio kūrėjais, o komunikacija socialiniuose tinkluose sulaukė didelio dėmesio.
Praėjusių metų rezultatai patvirtina, kad dainyklos užima svarbią vietą Vilniaus kultūros ekosistemoje. Siekiant užtikrinti jų veiklos tęstinumą ir stiprinti gyvos muzikos sceną mieste, šiuo metu vyksta dvimetis Vilniaus miesto savivaldybės konkursas finansinei paramai dainyklų renginiams 2026–2027 m. gauti.
