Apsinuodijimas maistu – tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto, nešviežio ar netoleruojamo maisto vartojimo. Anot sveikatos specialistų, šis sutrikimas dar gali būti vadinamas maisto toksikoinfekcija tuo atveju, kai jį sukelia užterštame maiste esančios bakterijos ir virusai, arba intoksikacija maistu, kai apsinuodijimą sukelia cheminės medžiagos ar toksinai, esantys maisto produktuose.
Farmacininkė Regina Razulevičiūtė teigia, kad pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai ir simptomai – pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
„Infekcinio apsinuodijimo maistu metu simptomai dažnai būna panašūs, tačiau papildomai atsiranda karščiavimas (padidėjusi kūno temperatūra), gleivės išmatose. Būtent tai rodo infekcinį apsinuodijimą“, – pabrėžia vaistininkė.
Pasak R. Razulevičiūtės, apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir paprastai praeina per 1–2 paras. Simptomai gali atsirasti beveik iš karto (maždaug po valandos) ar per keletą dienų. Kaip pacientų rizikos grupes farmacininkė išskiria kūdikius, vaikus, nėščiąsias ir vyresnio amžiaus žmones. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl dėl šios priežasties jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus.
Pirmoji pagalba
„Pirmiausia gerkite daug skysčių. Skysčių trūkumą organizme rodo tai, kad žmogus nori vemti, tačiau neturi kuo. Rekomenduojama mažais gurkšneliais gerti paprastą ar negazuotą mineralinį vandenį, nes organizme reikia atkurti skysčių ir elektrolitų balansą todėl, kad vėmimo metu pasišalina tiek skysčiai, tiek naudingi mineralai – kalis, magnis, natris. Elektrolitams atkurti itin tinkami vaistinėse parduodami specialūs preparatai“, – sako pašnekovė.
Vaistininkė taip pat pataria vengti viduriavimą stabdančių vaistų. „Būtent viduriavimo metu iš organizmo pasišalina ir ligos sukėlėjai. Vaistai gali būti skiriami simptominiam gydymui. Jeigu tai infekcinis apsinuodijimas, kurį lydi karščiavimas, vartokite antipiretikus – temperatūrą mažinančius vaistus“, – teigia farmacininkė.
Esant pilvo pūtimui, gali būti skiriami virškinamojo trakto gleivinę apsauginiu sluoksniu padengiantys vaistiniai preparatai, gerosios bakterijos, atkuriančios organizmo mikroflorą, ir aktyvintoji anglis.
Ko reikėtų vengti apsinuodijus?
Vaistininkė tikina, jog apsinuodijus reikėtų vengti sunkesnio maisto, vaisių ir daržovių, alkoholio, cukraus bei kofeino turinčių gėrimų. Rekomenduojama bent kuriam laikui atsisakyti sūraus maisto, šokolado, prieskonių, makaronų, dešros ir riebios žuvies.
„Minėti produktai dirgina skrandžio gleivinę ir gali dar labiau pabloginti būklę. Pasibaigus pykinimui ir vėmimui, jei skysčiai organizmui yra priimtini, galima po truputį pradėti valgyti. Pradžioje reikėtų rinktis mažus lengvai virškinamo maisto kiekius. Tai gali būti ryžiai, džiūvėsėliai, košės, sausainiai, liesa mėsa, žuvis, virta vištiena, duona, žalioji arbata“, – pasakoja R. Razulevičiūtė.
Kada derėtų kreiptis į medikus?
Į gydytojus rekomenduojama kreiptis tuo atveju, kai apsinuodijimas maistu yra infekcinis ir jį lydi karščiavimas bei atsiranda gleivių išmatose.
„Taip pat nedelsdami kreipkitės į medikus, kai ilgesnį laiką be pertraukos viduriuojama ar vemiama, nes tokiu atveju žmogus netenka itin daug skysčių ir paprasto vandens jo organizmui jau būna per mažai. Gali prireikti intraveninio skysčių atstatymo ligoninėje – lašinės, kuria bus atkuriamas tiek skysčių, tiek elektrolitų balansas organizme“, – kalba vaistininkė.
Farmacininkė pataria
Norint išvengti šio nemalonaus sveikatos sutrikimo, derėtų atsiminti, jog svarbūs yra visi maisto ruošimo etapai: pirkimas, saugojimas, paruošimas, atšildymas ir vartojimas.
„Renkantis maisto produktus reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo terminą, pakuotės sandarumą, laikymo sąlygas. Atšildžius šaldytus produktus reikėtų juos kepti ar virti nedelsiant, taip mažesnis užterštumo pavojus“, – sako pašnekovė.
„Ilgai laikant maisto produktus kambario temperatūroje, taip pat padidėja apsinuodijimo maistu rizika. Dėl šios priežasties šaldytuve ar šaldiklyje laikomų produktų nereikėtų kambario temperatūroje palikti ilgiau nei dviem valandoms, o virtų produktų nelaikyti šaldytuve ilgiau nei keturias paras. Taip pat svarbu nepamiršti higienos – plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, tinkamai nuplauti panaudotus stalo įrankius, peilius, pjaustymo lenteles“, – priduria farmacijos specialistė.