Tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti iš aplinkinių pasakymą: „Jei bus nors vienas uodas, tai jis būtinai kąs mane.“ Tikra tiesa, kad vieni žmonės uodams patrauklesni nei kiti, sako vaistininkė.
Pasak „Gintarinės“ vaistinės vaistininkės Raimondos Truncės, nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dukart dažniau nei turinčius A kraujo grupę. Taip pat uodai renkasi labiau sušilusį žmogų. Kuo daugiau iškvepiama anglies dvideginio – tuo labiau jie kimba.
„Įdomus faktas yra ir tai, kad uodams labiau patinka vaikai nei suaugę ir šviesiaplaukiai žmonės nei tamsiaplaukiai. Besiruošdami į gamtą venkite mėlynos ir kitų tamsių spalvų drabužių, nes jie du kartus labiau traukia uodus nei šviesios spalvos“, – atkreipia dėmesį ji.
Nuo eterinių aliejų iki smilkstančios kavos
Ši lietuviška drėgna vasara ypač palanki veistis kraujasiurbiams, kuriems daugintis reikalinga drėgmė, todėl šiemet itin aktualu visos įmanomos apsaugos priemonės.
„Pati pirmoji ir svarbiausia apsauga – tinkama apranga. Rinkitės šviesius, sintetinio audinio, sportuoti skirtus rūbus, nes medvilniniai ir lininiai audiniai yra lengviau „įkandami“ uodams.
Uodai nemėgsta aštrių kvapų, todėl galite rinktis natūralius eterinius aliejus, tokius kaip pipirmėtės, citrinžolės, gvazdikėlių ar jų mišinį. Pats efektyviausias yra gvazdikėlių aliejus, tačiau dėl itin specifinio kvapo dalis žmonių jo nemėgsta, todėl rekomenduojame jį maišyti su mėtų ar citrinžolės eteriniais aliejais. Kadangi tai natūralios priemonės, jos tinka ir vaikams. Jas reikia naudoti dažniau nei cheminius repelentus“, – vardija vaistininkė.
Stovyklaujant ar leidžiant laiką pavėsinėje, R. Truncė pataria pasigaminti vabzdžius aplinkoje atbaidančių priemonių. Tam būtinas karščiui atsparus indelis, į kurį reikia įdėti 2‒3 valgomuosius šaukštus maltos kavos ir ją padegti, mat smilkstanti kava puikiai atbaido uodus. Norint sustiprinti poveikį, galima įmaišyti maltų gvazdikėlių.
„Renkantis cheminius repelentus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, ypač tuo atveju, jei esate linkę į alergines reakcijas. Cheminius repelentus būtina naudoti ypač atsargiai, kad jų nepatektų į gleivines, akis ar burną, todėl negalima purkšti repelento tiesiogiai aplink galvą. Verčiau įsipurkšti šiek tiek priemonės į delną ir tik tada patepti kaklą ar už ausų – taip išvengsite preparato patekimo į gleivines“, – pataria ji.
R. Truncės teigimu, keliaujant su kūdikiais ar mažais vaikais, reikėtų nepamiršti pasiimti uždangalų vežimėliams, ant kurių taip pat galima užlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, atbaidančio vabzdžius.
Įgėlus – svogūnas arba actas
Anot vaistininkės, visas priemones rekomenduojama naudoti likus 10–15 min. prieš atvykstant į gamtą. Ypač derėtų apsaugoti vaikus, norint išvengti sugėlimo ir galimų alerginių reakcijų.
„Jei vis dėlto nepavyko apsisaugoti nuo uodų, venkite kasyti tą vietą, nes oda įgėlimo vietoje jau yra pažeista ir lengvai formuojasi žaizdelės, per kurias gali patekti užkratas. Galite naudoti vaistinėje įsigytas priemones, malšinančias niežulį bei patinimą. Tačiau jei neturite gelio su savimi, galite panaudoti dažnai turimas priemones – niežtinčią vietą patrinkite svogūnu ar svogūno laiško vidine puse, citrinos griežinėliu ar patepti skiesto acto tirpalu“, – aiškina R. Truncė.
Alergiškiems žmonėms, linkusiems tinti, įgėlus uodui rekomenduoja profilaktiškai išgerti vaistą nuo alergijos – tai sumažins galimas alergines reakcijas, tinimą ir apmalšins niežulį.
Tačiau gyventojams nerimą kelia ne tik uodai, bet ir erkės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje plačiai paplitusi pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja iksodinė erkė – jų aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Šiomis ligomis Lietuvos gyventojai serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse.
„Kadangi vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra vakcina, pastaruoju metu padaugėjo nuo šios ligos besiskiepijančių žmonių, ypač tai darančių pirmą kartą. Dar viena priežastis, kodėl daugiau gyventojų ėmė aktyviau saugotis nuo erkinio encefalito, – tai tapo kur kas paprasčiau, kai vaistinėse buvo atidaryti skiepų kabinetai“, – komentuoja R. Truncė.