Šiuolaikinėje visuomenėje vis garsiau kalbama apie fizinio aktyvumo naudą, nes jo mažėjimas tampa pasauline sveikatos problema. 2012 m. atliktame tyrime mažas fizinis aktyvumas pateko tarp 10 (iš 67) didžiausią riziką sveikatai turinčių veiksnių. Jis gali nulemti širdies ir kraujagyslių bei kraujotakos sistemos ligas. KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo keliamą riziką gali padėti balansinis sėdėjimas.
Vyraujant sėdimam darbui, fizinis aktyvumas įgauna dar didesnę svarbą. Įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip pasirūpinti darbuotojų sveikata ir padidinti jų produktyvumą. Kaip viena iš prevencinių priemonių įvardijamas balansinis sėdėjimas, kai įprastos kėdės pakeičiamos balansinėmis arba kineziterapiniais kamuoliais.
Nuolat kylantys klausimai apie balansinį sėdėjimą – ar jis iš tiesų naudingas, ar tik mados reikalas – Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus paskatino išsiaiškinti jo poveikį žmogaus sveikatai.
Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), KTU mokslininkai atnaujintoje KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijoje atliko 6 savaičių trukmės tyrimą.
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasikeičia laikysena ir liemens raumenų aktyvumas sėdint ant balansinių kėdžių, tokių kaip „Thatsit balans“, „Back app“, bei „Humantool“ balansinės sėdynės. Tam įvertinti buvo naudojama naujausia įranga: 3D judesio ir analizės sistema „Qualisys“ bei „Noraxon“ elektromiografas.
Prieš tyrimą jo dalyviai mažai žinojo apie taisyklingą sėdėseną, todėl gauti rezultatai buvo tikslesni. Po šešių savaičių asmenų, sėdėjusių ant balansinių kėdžių, nugaros padėtis tapo taisyklingesnė (asmuo buvo mažiau sukniubęs) negu sėdint ant įprastinės kėdės. Balansinio sėdėjimo metu taip pat aktyvuoti gilieji raumenys, kurie yra pagrindiniai nugaros stabilizatoriai. Jie užtikrina taisyklingą laikyseną, yra atsakingi už pusiausvyrą bei lankstumą.
Iš tyrime naudotų balansinių kėdžių didžiausią teigiamą poveikį dalyvių sveikatai padarė „Humantool“ balansinė sėdynė. Dėl specialaus pagrindo ši sėdynė gali būti naudojama ant bet kokio tipo kėdžių. Tad balansinis sėdėjimas tampa prieinamas kiekvienam – įmonėje ir namuose. Atliekant specialius pratimus ant šios balansinės sėdynės, fizinis aktyvumas yra palaikomas viso sėdėjimo metu bei stiprinamas sėdynės teigiamas poveikis.
„Atliktas tyrimas parodė, kad ergonomiškos sėdėjimo priemonės ne tik yra patogesnės, bet ir padeda didinti fizinį aktyvumą bei sumažinti sveikatos problemų atsiradimo tikimybę. Asmenys, besirūpinantys savo sveikata, turėtų atkreipti dėmesį, kad ergonomišką darbo vietą svarbu susikurti ne tik darbe, bet ir namuose“, – tyrimo rezultatus apibendrina KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vedėjas Aurelijus Domeika.
Mokslininko teigimu, vaikams, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, tėvai turėtų formuoti taisyklingos sėdėsenos įgūdžius jau nuo mažens. Pasitelkiant švietimą ir tinkamai parinktas prevencines priemones galima sustabdyti chroniškų ligų atsiradimą.