Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Tyrimas: kas labiausiai pagerintų lietuvių buitį
Šeima ir sveikata

Tyrimas: kas labiausiai pagerintų lietuvių buitį

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Jei turėtų galimybę, beveik 34 proc. Lietuvos gyventojų suremontuotų ir atnaujintų savo būstą, 16 proc. nusipirktų naują automobilį, o 14 proc. įsigytų naujų baldų. Būtent šių dalykų labiausiai trūksta lietuviams, kad jų gyvenimas ir buitis taptų geresni. Tai atskleidė vieno iš bankų užsakymu atlikta apklausa.

Tyrimas parodė, kad dar 13 proc. šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų įsigijus buitinės technikos, o trečdalis (33 proc.) lietuvių atskleidė, kad šiuo metu jų buityje nieko nestinga. Tokių gyventojų dalis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 8 proc.

„Šių metų apklausos rezultatai rodo sumažėjusią dalį gyventojų, teigiančių, kad geresniam jų gyvenimui visiškai nieko netrūksta. Toks kritimas ypač ryškus mažesniuose šalies miestuose ir provincijoje. Pernai dar gerokai daugiau nei trečdalis mažesnių miestų ir kaimo gyventojų teigė, kad geresnei jų buičiai nieko nestinga, o šiemet jau tik ketvirtadalis taip įvertino savo poreikius“, – sako apklausą inicijavusio banko Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Jo teigimu, tokią situaciją galima vertinti dvejopai – kaip prastėjančią situaciją provincijoje arba kaip augančius gyventojų lūkesčius.

„Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis kaimuose pernai mažėjo 1,9 proc., bet vis tiek išliko dvigubai didesnis nei miestuose, t. y. 14,2 proc., palyginti su 6,9 proc. Tad, viena vertus, apklausos rezultatai tik patvirtina prastoką situaciją regionuose. Kita vertus, gali būti ir taip, kad, gerėjant ekonominei situacijai, žmonių lūkesčiai dėl finansinės gerovės didėja“, – teigia R. Norvilas.

Praėjusiais metais didesniu prioritetu gyventojai laikė buitinę techniką, o šiemet daugiau žmonių kaip labiausiai buitį pagerinti galintį pirkinį įvardijo baldus. Naujų baldų poreikis, palyginti su 2015 metais, ūgtelėjo 2 proc., o buitinės technikos poreikis smuktelėjo.

Tyrimo duomenimis, labiausiai būsto remonto geresniam gyvenimui ir buičiai reikėtų 50–59 metų amžiaus asmenims (47 proc.), moterims (39 proc.) ir bedarbiams (39 proc.). Automobilis dažniausiai laimingesnius padarytų moksleivius ir studentus (30 proc.), jaunimą iki 29 metų amžiaus (27 proc.) bei šiek tiek dažniau vyrus (18 proc.) nei dailiosios lyties atstoves (15 proc.).

Teigusių, kad jų buičiai netrūksta nieko, yra daugiausia tarp 70 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų – (51 proc.) ir kitų pensinio amžiaus žmonių (42 proc.). Be to, kiek dažniau taip teigė vyrai (35 proc.) nei moterys (31 proc.).

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2016 m. vasario mėnesį.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAr balansinis sėdėjimas gali sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo keliamą riziką?
Kitas straipsnis Makaronų ir daržovių sriuba

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.