Apie žarnyno mikrobiotą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau specialistai pabrėžia, kad jos būklę lemia ne vien probiotikai ar pavieniai sveikais laikomi produktai. Įtakos turi visa kasdienybė – nuo to, ką valgome ir geriame, iki miego kokybės, streso ir net vartojamų vaistų.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė sako, kad mikrobiota yra sudėtinga sistema, kuri svarbi ne tik virškinimui. Įvairūs mikroorganizmai gyvena skirtingose žmogaus kūno vietose, tačiau būtent žarnyno mikrobiota atlieka ypač svarbų vaidmenį palaikant sveikatą ir stabdant ligų užuomazgų procesus.
„Gerosios bakterijos yra nepatogeniniai gyvi mikrobai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi sveikatai. Jie padeda stiprinti epitelio barjerą, slopina patogenų prisitvirtinimą ir moduliuoja imuninę sistemą“, – sako ji.
Pasak vaistininkės, žarnyno mikrobiotos reikšmė peržengia virškinamojo trakto ribas. Tyrimai rodo, kad probiotikai gali būti susiję su stipresne imunine sistema, geresniu gliukozės kiekio kraujyje reguliavimu, medžiagų apykaita, jautrumu insulinui ir net emocine savijauta.
„Probiotikai gali daryti įtaką neurotransmiterių sintezei ir uždegimui, todėl kalbant apie mikrobiotą vis dažniau minimas ir jos ryšys su nerimu ar depresija“, – aiškina A. Mačiulskaitė.
Mikrobiotai reikia ne tik probiotikų
Vis dėlto vien gerųjų bakterijų vartojimas neduos laukiamo efekto, jei kasdieniai įpročiai mikrobiotai nebus palankūs. Vienas svarbiausių dalykų – pakankamas skaidulų kiekis.
„Mažas maistinių skaidulų suvartojimas ir padidėjęs riebalų bei cukraus kiekis maiste gali prisidėti prie lėtinių uždegiminių ligų, alergijų, autoimuninių ligų rizikos. Skaidulos tampa substratu mikrobų augimui ir padeda palaikyti normalią žarnyno gleivinės struktūrą“, – pažymi A. Mačiulskaitė.
Anot jos, kai maiste ilgą laiką trūksta skaidulų, gleivių sluoksnis žarnyne gali silpnėti, o tai didina jautrumą infekcijoms ir lėtiniams uždegiminiams procesams. Todėl rūpinantis mikrobiota svarbu galvoti ne tik apie probiotikus, bet ir apie kasdienius maisto pasirinkimus.
Kodėl svarbus vanduo
Ne mažiau svarbu ir pakankamai gerti vandens. Pasak vaistininkės, apie tai dažnai pamirštama, nors vanduo reikšmingai prisideda prie žarnyno mikrobiotos pusiausvyros palaikymo.
„Vanduo yra natūralus kalcio, magnio, kalio ir natrio šaltinis. Šie mineralai veikia mikrobų fermentinius procesus, padeda palaikyti jų gyvybingumą ir skatina bakterijas gaminti metabolitus, kurie yra svarbūs žarnyno sienelių ląstelėms bei pasižymi priešuždegiminiu poveikiu“, – aiškina A. Mačiulskaitė.
Jos teigimu, reguliarus vandens vartojimas padeda palaikyti stabilesnę ir įvairesnę mikrobų bendruomenę, o tinkamas mineralų balansas prisideda prie sveikesnio santykio tarp gerųjų bakterijų ir patogenų.
Kai trūksta miego, kenčia ir žarnynas
Svarbus vaidmuo tenka ir miegui. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžia, kad miego trūkumas veikia ne tik energijos lygį ar nuotaiką, bet ir žarnyno mikrobiotą.
„Gerai žinoma, kad miego trūkumas siejamas su imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimais. Jis gali skatinti žarnyno mikrobiotos disbiozę, silpninti imuninę apsaugą, trikdyti gliukozės metabolizmą ir bloginti kognityvines funkcijas“, – sako A. Mačiulskaitė.
Kai mikrobiotos pusiausvyra sutrinka, organizmas dažnai siunčia gana aiškius signalus – apie tai gali išduoti dažnas pilvo pūtimas, pilvo skausmas, lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Taip pat neretai pasitaiko ir netiesioginių požymių – dažnų peršalimo ligų, pūslelinės, lėtai gyjančių žaizdų.
Anot vaistininkės, tokiais atvejais gali būti tikslinga svarstyti apie probiotikų papildus. Vis dėlto jie neturėtų būti vertinami kaip greitas visų problemų sprendimas.
„Maisto papildai nėra stebuklinga priemonė ar universali panacėja nuo prastų mitybos įpročių. Jie gali būti naudingi tam tikrose situacijose, tačiau jų vartojimas turėtų papildyti, o ne pakeisti palankesnę mitybą ir gyvenimo būdą“, – pabrėžia A. Mačiulskaitė.
Viena dažniausių situacijų, kai praverčia probiotikai, yra antibiotikų kursas. Tokiais atvejais jie vartojami siekiant palaikyti mikrobiotą ir sumažinti nepageidaujamų virškinimo sutrikimų riziką.
„Paskyrus antibiotikų, probiotikai dažnai pasirenkami tam, kad būtų mažesnė viduriavimo ir kitų virškinamojo trakto sutrikimų tikimybė“, – pasakoja vaistininkė.
Ji priduria, kad apie mikrobiotos palaikymą verta pagalvoti ir keliaujant, kai pasikeičia mityba, dienotvarkė, vanduo ar klimatas. Tokiais atvejais daliai žmonių praverčia ne tik fermentuoti produktai, bet ir iš anksto aptartas probiotikų vartojimas.
Tinka ne visiems
A. Mačiulskaitė taip pat primena, kad net ir gerosios bakterijos ar mikrobiotai palankūs produktai tinka ne visiems.
„Atsargiau reikėtų elgtis tiems, kuriuos vargina refliuksas, skrandžio gleivinės pažeidimai, dirgliosios žarnos sindromas ar įtariamas histamino netoleravimas. Tokiais atvejais organizmo reakcija gali būti jautresnė“, – įspėja ji.
Pasak vaistininkės, geriausių rezultatų galima tikėtis tuomet, kai mikrobiota stiprinama ne viena priemone, o kelių kasdienių sprendimų visuma.
„Tinkama mityba lemia sveiką, tinkamai funkcionuojantį virškinamąjį traktą, o tai svarbu visai žmogaus fiziologijai. Todėl rūpinantis mikrobiota svarbu ne tik ieškoti papildų, bet ir pakankamai gerti vandens, valgyti skaidulų turintį maistą bei kokybiškai miegoti“, – pataria A. Mačiulskaitė.