Kas nupirks pieno, kada grįši namo, kur susitinkame savaitgalį? Šeimų pokalbių grupėse žinutės liejasi kasdien, tačiau nuolatinis susirašinėjimas dar nereiškia, kad jaučiamės artimesni. „Tele2“ kartu su Vilniaus universitetu atliktas tyrimas atskleidė paradoksą – socialinės izoliacijos riziką patiria beveik 40 proc. 18–24 metų jaunuolių, nors būtent jie yra viena aktyviausiai skaitmeninėje erdvėje bendraujančių grupių.
Pasak „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės Justinos Antropik, susirašinėjimo programėlės tapo nepakeičiamu šeimos kasdienybės įrankiu. Jose derinami planai, siunčiamos nuotraukos, primenami darbai ar tiesiog greitai pranešama, kad viskas gerai. Vis dėlto didelė dalis tokio bendravimo yra praktinė.
„Šeimos grupėje per dieną gali atsirasti dešimtys žinučių, todėl lengva susidaryti įspūdį, kad nuolat bendraujame. Tačiau „Tele2“ atliktas tyrimas rodo, kad efektas priešingas – jauni žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Tad skaitmeninių kontaktų skaičius neatskleidžia, kiek tarp jų yra žmonių, su kuriais galima ramiai ir atvirai pasikalbėti“, – sako J. Antropik.
Nuolat pasiekiami, bet nebūtinai artimesni
„Tele2“ tyrimo duomenimis, socialinės izoliacijos riziką patiria kas trečias Lietuvos gyventojas. Tai reiškia, kad dalis žmonių artimesnius ryšius palaiko tik su labai siauru šeimos narių, draugų ar kitų artimųjų ratu.
Didžiausia rizika nustatyta 45–54 metų amžiaus grupėje – čia ji siekia 42 proc. Tačiau nedaug atsilieka ir jauniausi tyrimo dalyviai: tarp 18–24 metų žmonių socialinės izoliacijos riziką patiria 39 proc. respondentų.
Psichologė Vitalija Navickė sako, kad artumą lemia ne bendravimo dažnumas, o jo kokybė. Pasak jos, svarbu ne tik tai, kaip dažnai susisiekiame, bet ir ar bendraudami jaučiamės išgirsti, priimti ir saugūs būti atviri.
„Artumas nepriklauso nuo bendravimo kiekybės. Galima nuolat susirašinėti, tačiau tame bendravime gali trūkti nuoširdumo ir tikro dėmesio vienas kitam. Emocinis ryšys kuriamas tuomet, kai žmogus jaučiasi priimtas ir saugus dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir sunkumais, nebijodamas, kad bus teisiamas ar iš karto mokomas, kaip turėtų elgtis“, – sako V. Navickė.
Vieno jaustuko kartais pakanka pokalbiui užbaigti
Šiuolaikinės platformos sukurtos taip, kad į žinutes būtų galima sureaguoti kuo greičiau. Kartais užtenka vieno jaustuko, širdelės ar trumpo „gerai“. Tai padeda palaikyti kasdienį kontaktą, tačiau kartu gali sukurti jausmą, kad pokalbis buvo nenuoširdus.
„Skaitmeninėje erdvėje labai paprasta parodyti, kad žinutę pamatėme. Tačiau greita reakcija nebūtinai reiškia, kad įsigilinome į tai, ką žmogus norėjo pasakyti. Platformos puikiai sumažina fizinį atstumą, bet jos negali už mus sukurti kokybiško pokalbio – tai vis dar priklauso nuo mūsų pačių įpročių“, – teigia „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė.
Ji pabrėžia, kad šeimos grupės ypač naudingos tada, kai artimieji gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse. Jos leidžia greitai pasidalyti kasdienybės akimirkomis ir išlikti vieniems kitų gyvenimo dalimi. Vis dėlto problema atsiranda tuomet, kai trumpi pranešimai tampa vieninteliu bendravimo formatu.
Daugiau laiko internete – daugiau vienišumo?
Skirtumą tarp skaitmeninio aktyvumo ir artimo ryšio išryškina ir kiti tyrimo rezultatai. Tarp žmonių, kuriems būdingas intensyvesnis ir rizikingesnis socialinių tinklų naudojimas, vieniši jaučiasi 41 proc. Tarp respondentų, kuriems tokie naudojimo įpročiai nebūdingi, vienišumą patiria 11 proc.
Pasak J. Antropik, šie duomenys nereiškia, kad pačios technologijos silpnina santykius. Jos gali tapti svarbiu būdu palaikyti kontaktą, tačiau vien dažnas buvimas prisijungus vienišumo problemos neišsprendžia.
„Socialiniai tinklai ir susirašinėjimo programėlės leidžia bet kada susisiekti – bent jau ekrane. Tačiau buvimas pasiekiamam dar nereiškia, kad kitam žmogui skiriame visą savo dėmesį. Kartais vienas ilgesnis pokalbis telefonu ar susitikimas gyvai suteikia daugiau nei šimtai trumpų žinučių per savaitę“, – sako ji.
Šeimos grupėje verta paklausti ne tik „kur esi?“
V. Navickės teigimu, artumą stiprina ne išskirtinės progos, o paprasti, nuolat pasikartojantys šeimos įpročiai.
„Ryšiui svarbus tiesioginis bendravimas be pašalinių dirgiklių – telefono naršymo, televizoriaus ar tuo pat metu atliekamų buities darbų. Artina ir paprastos šeimos tradicijos: bendri pusryčiai, pasivaikščiojimai ar kartu gaminamas maistas. Nereikia prabangių dovanų ar egzotinių kelionių – daug svarbiau laikas, kai iš tiesų esame vieni su kitais ir skiriame vienas kitam dėmesio“, – sako V. Navickė.
Jai pritaria ir J. Antropik, pridurdama, kad šeimos pokalbių grupių atsisakyti nereikia. Priešingai – jas galima išnaudoti ne tik kasdieniams planams derinti, bet ir prasmingesniam pokalbiui pradėti.
„Technologijos gali tapti tiltu į artimesnį pokalbį, tačiau jos neturėtų būti galutinė jo stotelė. Šeimos grupėje patogu susitarti, kada susitiksime, bet pats susitikimas vis dar svarbesnis už susirašinėjimą apie jį. Kartais ryšį sustiprina ne dar viena reakcija ekrane, o keliolika minučių nedalomo dėmesio“, – pažymi J. Antropik.