Vienas iš prekybos tinklų socialiniame tinkle apklausė pirkėjus, norėdamas išsiaiškinti, ar šie jau apsiprato su naująja valiuta ir kaip euro įvedimas paveikė jų kasdienius apsipirkimo įpročius. Dauguma apklaustųjų (beveik 58 proc.) iš dalies jau priprato kainas vertinti eurais, tačiau kartais jas dar palygina su kainomis litais. Trečdalis respondentų (30 proc.) kainas eurais dar konvertuoja į litus. Įdomu tai, kad dešimtadalis respondentų teigia, jog prie euro neketina priprasti ir tikina visada konvertuosiantys kainas į litus.
„Nekeista, kad pirkėjai vis dar verčia kainas į litus – priprasti prie naujos valiutos reikia laiko. Tikėtina, kad per daugiau nei keturis mėnesius, kurie liko iki kainų rašymo dviem valiutomis pabaigos, klientai pripras prekių kainą vertinti naująja valiuta“, – sako prekybos tinklo generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Apklausa rodo, kad daugiau kaip 60 proc. respondentų jau įprato atsiskaityti naująja valiuta ir net 80 proc. visų apklaustųjų iš pradžių pasižiūri į kainas eurais. Tiesa, didelė jų dalis atkreipia dėmesį ir į kainą litais. Dešimtadalis respondentų teigia, kad tikrai reikės pusmečio ar daugiau, kad visiškai priprastų prie atsiskaitymo naująja valiuta.
Daugiau nei trečdalis respondentų atsiskaitymą naująja valiuta įvertino kaip sklandų ir nekėlusį papildomų rūpesčių. Paprašyti įvertinti, kokie svarbiausi lūkesčiai buvo įgyvendinti po 2015 metų sausio 1 dienos, beveik 40 proc. respondentų nurodė, kad džiaugiasi, jog parduotuvėse ir toliau gali rasti savo mėgstamų produktų už mažesnę kainą.
Nors absoliuti dauguma apklaustųjų (91 proc.) atidžiai arba iš dalies sekė kainas parduotuvėse prieš euro įvedimą ir po jo, naujoji valiuta kardinaliai vartojimo įpročių nepakeitė. Didžiausia dalis, beveik penktadalis, apklaustųjų iki 2015 m. parduotuvėje per vieną kartą vidutiniškai išleisdavo apie 50 litų (po dešimtadalį sakosi išleisdavę apie 20, apie 30 ir apie 40 litų), o įvedus eurą dauguma, taip pat penktadalis, išleidžia apie 10 eurų. Tačiau daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių klientų (37 proc.) teigia, kad įvedus eurą dažniau naudojasi specialiais pasiūlymais, nuolaidomis ir akcijomis.
Pasak respondentų, sumažėjusiai kasdienių prekių krepšelio vertei didžiausią įtaką turėjo tai, kad įvedus eurą jie mažiau perka ne pirmo būtinumo prekių: buities, namų puošybos ir kitų ne maisto prekių. Panašios tendencijos įvedus eurą buvo pastebėtos ir Latvijoje bei Estijoje – pirkėjai iš anksto buvo įsigiję negendančių, ilgiau vartoti tinkamų maisto ir ne maisto produktų, daugiau gamino namie ir taupė, o įprasti pirkimo įpročiai sugrįžo tik kovo–balandžio mėnesiais.
Apklausą prekybos tinklas atliko vasario mėnesį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Joje dalyvavo 1478 respondentai. Dauguma apklaustųjų – 19–35 metų vaikų turinčios moterys iš Vilniaus ir Kauno.