2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams. Daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją atlikti privalomosios tarnybos šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.
„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, dabar daug svarbiau pereiti prie visuotinės karo prievolės jaunuoliams iš karto po mokyklos“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, dalyvaudama Kauno technologijos universiteto (KTU) debatų klubo surengtuose debatuose „Moterys šauktinės – taip ar ne?“
Pasak Seimo narės, buvusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės, visuotinis šaukimas – tai privaloma 9 mėnesių karo tarnyba, kurios metu jaunimas įgytų esminius įgūdžius ir žinias, kaip elgtis mobilizacijos atveju. R. Juknevičienė teigia, jog šauktinių kariuomenė – tai rezervas, kurį mūsų šaliai turėti privaloma.
„Šiandien mūsų užduotis – atgrasymas, kad išsaugotume taiką. Kad priešas žinotų, jog čia yra parengti gintis žmonės, kad patys būtume pasirengę ir fiziškai, ir psichologiškai, kad nekrūpčiotume nuo kiekvienos žinutės apie karą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Seimo narės teigimu, visuotinę karo prievolę labai remia Lietuvos visuomenė – 2016 m. atliktos apklausos parodė, jog daugiau nei 50 proc. žmonių jai pritaria.
„Savo šalies taip lengvai nebeatiduosime“, – pabrėžė Kovo 11-osios akto signatarė.
Pamirštame, kad karas – tai žmonių žudymas
KTU surengtų sportinių debatų dalyviai atstovavo dviem pusėms – už ir prieš moterų šaukimą į kariuomenę. Abiem pusėms atstovavo KTU debatų klubo nariai studentai ir kviestiniai svečiai. Debatų organizatoriams apklausus debatų stebėtojus, daugiau rankų pakėlė moterų šauktinių idėją palaikančių žiūrovų.
„Karas yra žudymas. Kalbėdami apie jį kaip apie sportą, šią tematiką imunizuojame, karas tampa savaime suprantamas. Reikėtų iš principo keisti mentalitetą – ne atsakyti į karą karu, o siekti, kad jokio karo nebūtų“, – argumentavo filosofas Nerijus Čepulis, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas.
Pasak jo, kalbėdami, jog reikia gintis, mes kalbame apie tą patį karą: „Ir Izraelis, ir Amerika, ir Rusija „ginasi“ nuo potencialių grėsmių.“
Lietuva – ne Izraelis?
Viena iš šalių, kurios įvardijamos kaip pavyzdys, kai kalbama apie moteris šauktines, yra Izraelis, kur į privalomąją karo tarnybą šaukiamos ir moterys. 18–20 metų amžiaus merginos Izraelio kariuomenėje tarnauja dvejus metus. Nuo privalomosios tarnybos atleidžiamos ištekėjusios ir turinčios vaikų Izraelio pilietės bei moterys ortodoksės, kurioms karinę tarnybą draudžia tikėjimas.
„Lietuvos situacija nesulyginama su Izraelio, kur ekstremali politinė padėtis verčia būti karui pasirengusius ir vyrus, ir moteris“, – kone vienu balsu teigė „prieš“ stovyklos šalininkai. Tačiau šiuo argumentu buvo suabejota.
„Mūsų situacija net labai panaši į Izraelio – ties Lietuvos sienomis sutelkta 10 kartų daugiau karinių pajėgų, nei mes turime“, – kalbėjo politikas Andrius Kupčinskas.
Buvęs Kauno meras pasidalijo asmenine patirtimi – po 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą jis baigė savanoriškos karo tarnybos bazinį kursą.
„Agresijos prieš Lietuvą atveju labai svarbi visuotinė mobilizacija ir gynybinė parengtis. Kare reikia ne tik fizinės jėgos, galima ir alternatyvi karinė tarnyba – reikalingi ir paramedikai, ir informatikai. Galų gale kitoks – informacinis – karas jau vyksta“, – teigė A. Kupčinskas.
Žmogų parengti – tai ne geležies pripirkti
„Šauktinių grąžinimas buvo labai gera žinia mūsų sąjungininkams. Juk NATO – tai 28 valstybių kariuomenė, jų šeimoms taip pat skaudu leisti savo sūnus į karą. Šauktinės kariuomenės grąžinimas Lietuvoje buvo signalas sąjungininkams, kad mes taip pat prisidedame prie savo šalies gynybos“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak jos, žmogų parengti gynybai – sudėtingiau nei geležies prisipirkti. Aukšto laipsnio karininko parengimas užtrunka dešimtmečius.
„Psichologinis pasirengimas ne ką mažiau svarbus nei fizinis. Ugdyti ištvermę, išmokti nesutrikti krizinėmis situacijomis būtina tiek vyrams, tiek moterims. Beje, įrodyta, jog privalomoji karo tarnyba Izraelyje turėjo didžiulės teigiamos įtakos stiprinant šalies ekonomiką“, – teigė buvusi LR Krašto apsaugos ministrė.
Įteikė Kovo 11-osios akto kopiją
„Moterys šauktinės – taip ar ne?“ – tai pirmieji vieši KTU debatų klubo organizuoti debatai. Ši veikla, kol kas dar neišpopuliarėjusi Lietuvoje, renginio dalyvių vertinama kaip ypač svarbi visuomenei ugdyti.
„Kultūringai diskutuoti, išklausant priešininko argumentus, kol kas mokame ne visi“, – teigė N. Čepulis.
Renginiui pasibaigus, „priešininkai“ draugiškai spaudė vieni kitiems rankas, o salėje atsirado saujelė savo nuomonę pakeitusių žiūrovų.
R. Juknevičienė KTU debatų klubui įteikė įrėmintą Kovo 11-osios akto kopiją – prisiminimui, jog temų, susijusių su Lietuvos valstybingumo išsaugojimu, pamiršti nevalia.
Aldona Steponavičiūtė
KTU nuotr.