Psichikos sveikata – emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Gebėjimas būti savimi tarp kitų, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams. Lietuvoje daugybė vaikų nepasižymi gera psichine sveikata. Tai opi problema, su kuria būtina kovoti.
Užburtas ratas
Vaikų psichikos sveikatą pirmiausia formuoja tinkamas ir palankus mikroklimatas šeimoje. Jei vaikas gyvena darnioje šeimoje, kur nėra vietos barniams ir pykčiams, labiausiai tikėtina, jog užaugs laisva, išauklėta, atsakinga, tolerantiška asmenybe.
Psichinė sveikata, be abejo, turi įtakos ir vaikų elgesiui: jie laisvai elgiasi visuomenėje, nesivaržo, gali drąsiai išsakyti savo nuomonę, nebijo klausti tėvų, prašyti jų pagalbos ir t. t. O vaikų depresija pasireiškia liūdesiu, stresu, bloga nuotaika ir netgi hiperaktyvumu. Tėvai baudžia tokį vaiką, klaidingai manydami, jog tai padės. Tačiau vaikas bando parodyti, jog jam reikia pagalbos, o ne bausmės. Bausmės dar labiau pablogina situaciją ir vaiko savijautą. Taip ir sukasi užburtas ratas; norint pagelbėti kitiems padaroma meškos paslauga. Tolesnės pasekmės jau žinomos: Lietuvos vaikai yra vieni iš nelaimingiausių Europoje, per metus netenkama maždaug visos klasės vaikų, esame ketvirti tarp ES šalių pagal savižudybių skaičių ir t. t. Kalbant apie 0–17 m. amžiaus vaikų mirčių dėl nelaimingų atsitikimų skaičių, nuo 2010 m. šis mažėja (2010 m. – 11,07 atv./100 000; 2011 m. – 9,79 atv./100 000; 2012 m. – 7,82 atv./100 000). Tačiau to pasakyti apie mirčių dėl savižudybių skaičių, deja, pasakyti negalima (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys).
Atsakingi mes visi
Tad kas gi kaltas? Abejingumas ar nesuvokimas? Kiekviena bendruomenės dalis vengia prisiimti atsakomybę, vengia pripažinti, kad mūsų vaikai šiandien tikrai jaučiasi prastai, kad niekada nenustoja tiksėti bomba!
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras labai džiaugiasi, kad kasmet mokyklų bendruomenių požiūris vis gerėja. Vis dažniau pripažįstama, jog šios problemos negalima ignoruoti, vaikų psichikos sveikata yra bloga ir reikia daug ir atsakingai dirbti norint pagerinti situaciją.
Ko imtasi, kad padėtis pagerėtų?
Stiprinant vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras aktyviai stengiasi keisti situaciją į geresnę pusę: užimti moksleivius, skatinti juos vertinti draugystę, šeimą, mokyti juos gero elgesio, nesityčioti ir t. t.
Žaidimas „Protų fanai“
Spalio 3 d. Visuomenės sveikatos biuras organizavo didžiausią bendrojo ugdymo mokyklų aukštesniųjų (9–12) klasių mokinių protų mūšį – sveikatos žinių ir mąstymo žaidimą „Protų fanai“. Renginys buvo skirtas Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Renginiu buvo siekiama įtraukti per 350 mokinių į sveika konkurencija paremtą komandinį žaidimą sveikatos tema. Tikslas – įdomiai, prasmingai ir uždegančiai skatinti mokinius domėtis sveikata, kuri yra ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas, bet ir sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, socialinė ir psichinė gerovė. Įdomu tai, jog buvo užfiksuotas Lietuvos rekordas – vienu metu tarpusavyje varžėsi 48 komandos.
Konkursas „Labai paprastas konkursas 2013“
Antrus metus iš eilės startuoja 1–12 klasių mokinių konkursas „Labai paprastas konkursas 2013“, kurio tikslas – skatinti toleranciją bei pagarbą artimam asmeniui, vertinti draugystę ir nebijoti pasakyti draugui (šiuo atveju sukurti jam ketureilį), kad jis yra brangus ir vertinamas. Taip kuriama jauki, šilta tarpusavio atmosfera. O ši turi įtakos ir visam mokyklos mikroklimatui. Visi vaikai kviečiami dalyvauti: kurti, improvizuoti ir dalytis gerais žodžiais su savo draugais. Šių metų atsiųsti eilėraščiai bus publikuojami.
Kova su patyčiomis
Su patyčiomis kovojama nestandartinėmis ir įdomiomis priemonėmis: mokyklose vyksta patyčių prevencijos akcijos, kurioms vadovauja profesionalų komanda: aktorius ir psichologas. Vaikai vaidina situacijas iš savo kasdienio gyvenimo, mokomi aktorystės meno, bando įsijausti į įvairius vaidmenis: nuskriaustojo, skriaudėjo, stebėtojo. Tai jiems padeda geriau suprasti, kaip jaučiasi kiekvienas patyčių dalyvis, ir gerai apmąstyti savo elgesį. Akcijų metu labiau pabrėžiami pozityvūs dalykai: draugystė, meilė, pagarba, supratimas.
Julija Meišimė