Psichinė sveikata – sudėtinė žmogaus sveikatos dalis. Stiprios psichinės sveikatos žmogus lengviau įveikia įtampą, geba palaikyti gerus santykius su šeima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir už juos atsako, džiaugiasi gyvenimo pilnatve. Kai žmogaus organizme sutrinka vidinė pusiausvyra, dažnai pablogėja ne tik psichinė sveikata, bet ir fizinė. Sutrikusi sveikata tampa milžiniška problema pačiam individui, jo šeimai. Tai taip pat visuotinė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau − PSO) skaičiavimai, 12 proc. visos pasaulio ligų naštos priskiriama psichikos sveikatos problemoms. Ateityje ši procentinė dalis gali gerokai padidėti, jei nebus mažinami psichikos sveikatą žalojantys veiksniai ir nebus ieškoma reikiamų išteklių psichikos ligoms gydyti. Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulio gyventojų – apie 1 proc.
Šizofrenijai gydyti vidutiniškai per metus skiriama 27 mln. litų. Vaistų šiai ligai gydyti kompensavimas vienam pacientui per metus kainuoja apie 1700 litų.
Matydami, kiek nuostolių kelia psichikos sveikatos pablogėjimas, suprantame, kad nepakankamai investuojama į sveikatą. Akivaizdu, kad psichikos sveikata – apleista visuomenės sveikatos sritis. Psichikos ligų prevencijai, ankstyvam šių ligų išaiškinimui ir veiksmingam gydymui neskiriamas reikiamas dėmesys. Siekiant atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į psichikos ligų problematiką, spalio 10 d. visame pasaulyje minima Psichikos sveikatos diena. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema – „Gyvenimas su šizofrenija“. Šia aktualia tema PSO siekia atkreipti visuomenės dėmesį į netinkamą šizofrenijos, kaip nepagydomos ligos, supratimą, kad sergantieji jaustųsi ne tokie stigmatizuoti ir gebėtų gyventi visavertį gyvenimą.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra lėtinė psichinė liga, kuri palaipsniui pažeidžia mąstymą, jausmus, valią ir suvokimą. Ligos simptomai: mąstymo sutrikimas, nenuoseklumas, haliucinacijos, kliedesiai. Ligonis ilgainiui keičiasi: jis ima gyventi tarsi nerealiame pasaulyje, jam sunku išlaikyti dėmesį, sunkiau mokytis, dirbti, jis ima elgtis kaip koks nors ypatingas asmuo, manyti, kad aplinkiniai jam linki blogo, stengiasi pakenkti. Pradeda lėčiau kalbėti, lėtėja jo mąstymas, nenori nieko veikti, jį apima apatija, nesugeba prisižiūrėti, sumenkėja jausmų gama, išnyksta susidomėjimas gyvenimu, nutrūksta ryšiai su šeima. Ligai būdingi pasikartojantys priepuoliai ir geros būsenos laikotarpiai. Pavojingiausi – pirmieji 6 ligos metai: tada įvyksta daugiausia savižudybių. Statistiniais duomenimis, 50 proc. sergančiųjų šizofrenija bando žudytis, 10 proc. nusižudo. Jei sergantysis šizofrenija išgyvena iki 60 m., vyresniame amžiuje ligos simptomai tampa ne tokie ryškūs. Pasveikti visiškai ar iš dalies yra galimybė, ypač tiems asmenims, kuriems liga diagnozuojama pradiniuose etapuose, jei parenkami tinkami vaistai ir gydymo metodai, ligoniai turi šeimos palaikymą ir geresnes socialines garantijas.
Faktai apie šizofreniją:
• Vidutiniškai 24 milijonai pasaulio gyventojų serga šizofrenija.
• Liga paprastai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar jaunystėje: vyrams – 15–25 metų, moterims – 25–35 metų.
• Šizofrenija daugiausia serga 15–35 metų amžiaus asmenys.
• Daugiau nei 50 proc. sergančiųjų šizofrenija negauna tinkamo gydymo.
• 90 proc. sergančiųjų šizofrenija ir nesigydančiųjų yra besivystančiose šalyse..
• Sergantiesiems šizofrenija pagalba turi būti teikiama bendruomeniniu lygmeniu, aktyviai į veiklą įtraukiant šeimą ir bendruomenę.
PSO pažymi, jog labai svarbus kompleksinis šios ligos gydymas. Atslūgus ligos paūmėjimui, tokie asmenys turi būti integruojami į visuomenę ir mokomi joje gyventi. Dažnai liga paūmėja vien dėl to, kad žmonės jaučiasi vieniši, bejėgiai, izoliuoti. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad tokie žmonės susiduria su kasdiene diskriminacija mokslo, gyvenamojo būsto ar darbo srityse. Tik 20 proc. šia liga sergančiųjų sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Kai kurios šalys tokiems ligoniams net neleidžia dalyvauti visuotiniuose balsavimuose, tuoktis ar turėti vaikų. Svarbu neužmiršti, kad svarbią pagalbą tokiems žmonėms galėtų teikti pirminės sveikatos priežiūros specialistai.
Atlikti tyrimai besivystančiose šalyse (Indijoje, Irane, Pakistane ir kt.) patvirtina pirminės sveikatos priežiūros sistemos svarbą teikiant pagalbą žmonėms, turintiems psichikos negalią. PSO rekomenduojamos priemonės:
• pirminės sveikatos priežiūros specialistų mokymas dirbti su psichikos ligoniais;
• aprūpinimas ir gydymas medikamentiniais vaistais;
• šeimos tinklo stiprinimas ir pasirengimas suteikti tinkamą pagalbą;
• prireikus ligonių siuntimas pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą;
• visuomenės švietimas siekiant sumažinti ligonių stigmą ir diskriminaciją.
Keli faktai, susiję su šizofrenija:
Neseniai mokslininkai išaiškino glaudžią sergamumo nervų ligomis sąsają su cheminiu dirvožemio balansu. Vietovių, kurių dirvožemyje rasta daugiau fosforo ir ličio, gyventojai turi mažesnę riziką susirgti nervų ligomis, tarp jų ir šizofrenija. Atlikus Baltijos jūros šalių tyrimus, išaiškinta, kad sergamumas šizofrenija ir kitomis nervų sistemos ligomis yra gerokai didesnis Skandinavijos valstybėse negu Lietuvoje ar Estijoje. Štai Suomijos dirvožemyje yra mažiausiai minėtų elementų, ir sergamumas nervų ligomis čia yra didžiausias.
Psichinę sveikatą lemia daugybė veiksnių: ir cheminių elementų pusiausvyra organizme, ir genetinės savybės, ir socialinė aplinka, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės. Kiekvienas iš dalies esame atsakingas už tai, kad sergančiųjų psichikos ligomis gausėja, o jų atskirtis didėja.
Psichikos ligų destigmatizavimas – ilgas procesas, reikalaujantis visų pirma bendruomenės susitelkimo, geranoriškumo ir atsakomybės. Tolerancija psichikos ligoniams ir jų integracija, nuoširdus rūpinimasis psichikos ligonių išgyvenimais ir pagalba jiems turėtų būti nuosekliai skatinama nuo mažų dienų darželiuose ir mokyklose.
Pasaulinę psichikos sveikatos dieną susitelkim ir paklauskim savęs: „Kaip aš galiu prisidėti, kad kiekvieno mūsų psichinė sveikata būtų stipresnė?“
Straipsnį pagal įvairią literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė