Pastaraisiais metais vis daugiau namų savininkų svarsto – ar verta atsisakyti dujinio šildymo ir pereiti prie modernesnio bei ekonomiškesnio šilumos siurblio. Toks sprendimas gali reikšti ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir prisidėjimą prie ekologiškesnio gyvenimo būdo. Vis dėlto, sprendžiant, ar verta keisti dujinį katilą į šilumos siurblį, svarbu įvertinti keletą svarbių veiksnių.
Energinis efektyvumas
Šilumos siurbliai laikomi viena efektyviausių šildymo sistemų, nes jie ne gamina šilumą iš elektros, o ją perkelia iš aplinkos (oro, vandens ar grunto). Dėl to šilumos siurblys gali pagaminti net 3–5 kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros energijos.
Palyginimui, dujinis katilas paprastai pasiekia apie 90–95 % efektyvumą, o šilumos siurblio SCOP (sezoninis naudingumo koeficientas) dažnai siekia 3–5. Tai reiškia, kad 1 kWh elektros energijos gali sukurti 3–5 kWh šilumos energijos.
Eksploatacijos išlaidos
Nors dujinis šildymas anksčiau buvo laikomas ekonomišku pasirinkimu, kylančios gamtinių dujų kainos keičia situaciją. Dujų kainos Europoje pastaraisiais metais gerokai išaugo, todėl daugelis gyventojų ieško alternatyvų.
Pavyzdžiui, 150 m² ploto gerai apšiltintame name dujinis katilas gali sunaudoti apie 2000–3000 m³ dujų per metus. Tai sudaro maždaug 1800–2500 eurų kasmet, priklausomai nuo dujų kainos.
O šilumos siurblys tokiam pačiam būstui sunaudotų apie 4000–6000 kWh elektros energijos, o tai kainuotų apie 800–1200 eurų per metus. Jei prie šilumos siurblio prijungiama saulės elektrinė, sąskaitos už šildymą gali sumažėti iki minimumo.
Pradinė investicija
Pereinant nuo dujinio šildymo prie šilumos siurblio, reikia mokėti už patį šilumos siurblį, montavimo darbus ir galbūt dalinį šildymo sistemos pritaikymą.
- Oras-vanduo šilumos siurblio įrengimo kaina svyruoja nuo 4000 iki 10 000 eurų priklausomai nuo galingumo ir funkcionalumo.
- Gruntas-vanduo šilumos siurbliai yra brangesni, jų įrengimas gali kainuoti nuo 8000 iki 15 000 eurų, tačiau šie įrenginiai pasižymi didesniu efektyvumu.
Nors šilumos siurblio įrengimo išlaidos yra didesnės nei dujinio katilo keitimo, ilgalaikėje perspektyvoje ši investicija atsiperka per mažesnes energijos sąnaudas.
Aplinkosauga ir ekologija
Šilumos siurbliai yra draugiškesni aplinkai nei dujiniai katilai, nes jų eksploatacijos metu neišskiriama tiesioginių CO₂ emisijų. Naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių (pvz., saulės elektrinių ar vėjo jėgainių), šilumos siurblys tampa beveik visiškai neutralus anglies dioksido išmetimo požiūriu.
O dujiniai katilai degina iškastinį kurą, kuris prisideda prie šiltnamio efekto ir oro taršos. Dėl šių priežasčių Europos Sąjunga aktyviai skatina gyventojus pereiti prie ekologiškesnių šildymo sprendimų.
Valstybės parama ir subsidijos
Lietuvoje valstybė aktyviai remia šilumos siurblių įrengimą. Namų savininkai gali pasinaudoti APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) parama, kuri padengia dalį išlaidų keičiant seną šildymo katilą į šilumos siurblį. Ši parama gali siekti iki 50 % visų išlaidų, todėl šilumos siurblio įrengimo kaina tampa gerokai mažesnė.
Technologiniai privalumai
Šiuolaikiniai šilumos siurbliai siūlo daugybę išmaniųjų funkcijų, tokių kaip:
- nuotolinis valdymas per mobiliąją programėlę;
- temperatūros palaikymo algoritmai, leidžiantys taupyti energiją;
- tylus veikimas ir ilga eksploatavimo trukmė (dažniausiai 15–20 metų).
Kada dujinį katilą keisti tikrai verta?
Perėjimas nuo dujinio šildymo prie šilumos siurblio – tai sprendimas, kuris reikalauja investicijų, tačiau ilgainiui atsiperka mažesnėmis sąskaitomis už energiją ir didesniu komfortu. Be to, šis sprendimas yra draugiškesnis aplinkai ir atitinka vis griežtėjančius Europos Sąjungos reikalavimus dėl švarios energijos naudojimo.
Jei siekiate sumažinti išlaidas ir prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo, šilumos siurblys gali būti vienas iš geriausių sprendimų jūsų namams.
Partnerio turinys