Artėjančios Motinos dienos proga Indrė Stonkuvienė pakvietė savo mamą drauge paieškoti naujų spalvingų stiliaus derinių ir pasilepinti grožio procedūromis. Leisdamos laiką prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ moterys mėgavosi kurdamos vasariškus įvaizdžius ir iki ašarų prisijuokė prisiminusios pamaivišką Indrės vaikystę bei jos išdaigas.
Televizijos laidų vedėja, socialinių tinklų įžymybė, kurianti linksmus filmukus „Moterų pasaulyje“ bei „Mamų pasaulyje“, Indrė Stonkuvienė dalijosi prisiminimais apie ankstyvą norą puoštis, madų demonstravimą namie ir mamai iškrėstus pokštus. Prisiminusi pirmuosius savo bandymus makiažo srityje ir sugadintą mamos kosmetiką, moteris užsuko į kosmetikos prekių parduotuvę ir tuoj pat „išpirko“ vieną iš išdaigų padovanodama mamai blakstienų tušą.
Indre, kada atradote pomėgį puoštis? Kaip atrodė pirmieji bandymai?
Visada mėgau puoštis. Kai man buvo 5-eri ar 6-eri, kiekviena šventė mūsų namuose virsdavo mano madų šou – susirinkusius svečius pasitikdavau su vienais apdarais, tuomet iškart lėkdavau persirengti. Vėl pasimaivydavau, pašokdavau, padainuodavau – ir vėl lėkdavau persirengti. Taip per vieną vakarą persirengdavau kokius penkis ar šešis kartus. Kai jau įgudau keisti drabužių derinius, pamaniau, kad metas imtis žaidimų su veidu. Namie man tai leido daryti, o štai už jų ribų – ne.
Tikriausiai šiai taisyklei ne visuomet paklusdavote?
Vieną istoriją apie pirmuosius savo makiažo bandymus prisimenu ypač ryškiai. Pirmą kartą pasidažiau blakstienas ruošdamasi į mokyklą gal septintoje klasėje. Besidažydama pavėlavau į autobusą. Kito autobuso nusprendžiau palaukti namuose. Mano mamytei kilo įtarimas, kodėl aš vis dar sėdžiu namuose. Išgirdusi ją ateinant, bandžiau sugalvoti, kaip išsisukti, kad nepastebėtų tų mano padažytų blakstienų. Čiupau akinius nuo saulės ir sėdžiu virtuvėje su tais akiniais. Pamačiusi mama liepė nekvailioti ir nusiimti juos. Prisimenu, kad tądien kaip tik pylė lietus, tad net ir lauke man jų nebūtų prireikę. Mama, žinoma, suprato, kad aš kažką slepiu. Viskas baigėsi tuo, kad aš pavėlavau ir į kitą autobusą, nes mamytė neišleido su padažytomis blakstienomis „juokinti svieto“. Dabar tai jau kelia juoką, o tuomet buvo ir ašarų. Kaip dabar atsimenu – plaunuosi, akis griaužia, o aš verkšlenu: „Mama, tu nieko nesupranti, visos puošiasi, o aš vėl būsiu kaip balta varna.“
Dabar pati auginate dukrą Ceciliją. Ar jau teko susidurti su panašiomis situacijomis?
Dabar aš jau suprantu, kad mama buvo teisi nenorėdama, jog elgčiausi ne pagal savo amžių. Tapusi mama pati susiduriu su panašiais dalykais, tik man dar daug kas prieš akis. Cecilija – visai kaip aš. Jau dabar tikra damutė. Didžiausias jos malonumas – nagų dailė, nuolat susiranda tai flomasterių, tai kitokių dažų nagams pasigražinti. Mano manikiūrininkė yra papuošusi ir jos nagučius linksmais lipdukais, Cecilijai tai buvo tikra šventė! Ji ir kitus labai mėgsta gražinti! Mūsų namuose veikia amžinas Cecilijos grožio salonas, į kurį užsukti privalo ir tėtis, ir brolis, ir mama. Žodžiu, mano dukra tęsia tradicijas, todėl po kelių metų man gali tekti prašyti jos, kad parodytų, ką apsiniaukusią dieną slepia po akiniais nuo saulės. Man net įdomu, kaip ji kūrybingai bandys išsisukti nepagauta!