Daugeliui žmonių vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, sergamumo arterine hipertenzija mastai didėja. Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 40 proc. suaugusių gyventojų: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 27 proc., o Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, – iki 2 kartų dažniau.
Šios klastingos ligos pradinėse stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas. Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze.
„Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. mirčių dėl išeminės širdies smegenų ligos įvyksta turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą“, – teigia prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė.
Medikai ir farmacininkai atkreipia dėmesį, kad arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos užsimezgimui.
„Tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas“, – sako M. R. Babarskienė.
Diagnozuoti ligą nėra paprasta, nes trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių.
„Ši liga diagnozuojama keletą kartų pamatavus arterinio kraujo spaudimą, neužtenka vienkartinio pamatavimo. Būtina įvertinti „baltojo chalato“ hipertenziją: kai padidintas arterinis kraujo spaudimas nustatomas gydytojo kabinete, o namuose matuojant kraujospūdį pastebimi normalūs dydžiai“, – perspėja M. R. Babarskienė, pridurdama, kad net ir užfiksavus gydytojo kabinete normalų arterinį kraujo spaudimą reikia jį pasitikrinti namuose antroje dienos pusėje, po darbo.
Nors hipertenzija yra laikoma 40-mečių ir vyresnių liga, medikai pastebi, kad ji užklumpa ir jaunesnius.
„Šiandien padidėjęs arterinis spaudimas nustatomas ir vaikystėje, paauglystėje, todėl būtina kraujo spaudimą matuoti net esant gerai sveikatos būklei. Lietuvoje atliktuose tyrimuose tarp 7–18 metų vaikinų ir merginų arterinė hipertenzija nustatyta iki 15 proc. Nuo 40-ies vertėtų spaudimą tikrinti mažiausiai kartą per metus, o esant blogesnei savijautai – ir dažniau“, – sako M. R. Babarskienė.
Vaistininkės Rasa Proscevičienės teigimu, nors ši liga yra labai pavojinga ir kelia rimtų komplikacijų, tačiau nemažai vyresnio amžiaus žmonių ją ignoruoja.
„Tai ypač būdinga vyrams, kurie nėra linkę domėtis savo sveikatos būkle. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad pasimatuoti kraujo spaudimo į vaistines užsuka vis jaunesni“, – sako vaistininkė.
Pasak specialistų, sužinojus, kad sergama arterine hipertenzija, svarbu suprasti, kad tai lėtinė liga – net ir pagerėjus bendrai savijautai, negalima savavališkai nutraukti gydymo, būtina vartoti medikų paskirtus vaistus, kartu atkreipti dėmesį į jų suderinamumą. „Mūsų vaistinėse galima nemokamai patikrinti visų vartojamų vaistų suderinamumą, tokiu būdu užtikrinant saugų jų vartojimą“, – primena R. Proscevičienė.
Europos kardiologų draugija sergantiems arterine hipertenzija rekomenduoja:
- Sumažinti druskos kiekį iki 5–6 g per parą.
- Nevartoti alkoholio.
- Maisto racione didinti vaisių ir daržovių kiekį iki 400 g, nevartoti daug riebalų turinčių maisto produktų, vengti aštrių prieskonių.
- Mažinti kūno svorį. Siektinas KMI – 24.
- Nerūkyti.
- Reguliariai mankštintis, dinaminis krūvis – 30 minučių per parą 5–7 dienas per savaitę.
- Mažinti lėtinį stresą.