Darbo metu apsipirkti internetu, rūpintis sveikatos reikalais, planuoti keliones ar naršyti bei bendrauti socialiniuose tinkluose – įprasta darbuotojų kasdienybė. „Gyvenam ne vergovėje, o darbas – ne kalėjimas“, sako apklausos dalyviai. Naujausia CV-Online vykdyta darbuotojų ir darbdavių apklausa atskleidė, kad abi pusės neneigia asmeninių reikalų darbo metu fakto, tačiau jų požiūriai šiek tiek skiriasi.
Didžioji dalis darbuotojų pripažįsta: asmeniniai reikalai – darbo dienos dalis
Darbo metu asmeniniais reikalais neužsiima tik kas penktas apklausoje dalyvavęs dirbantysis. Didžioji dalis darbuotojų pripažįsta bent kartais darbo metu užsiimantys asmeniniais reikalais:
- 25 proc. – kasdien,
- 23 proc. – kelis kartus per savaitę,
- dar trečdalis – bent kartą per savaitę.
Asmeniniams reikalams darbuotojai dažniausiai skiria nuo mažiau nei 1 valandos per savaitę (21 proc.) iki 1 valandos per dieną (38 proc.). Įdomu tai, kad 5 proc. darbuotojų asmeniniams reikalams darbo metu skiria nuo 3 iki 4 valandų per dieną, o 2 proc. – daugiau nei 5 val./d.
Dažniausiai tai – asmeniniai skambučiai ar žinutės (23 proc.), sveikatos reikalai (20 proc.) bei rūpinimasis šeima (16 proc.).
Kiti populiarūs nedarbiniai užsiėmimai: naršymas socialiniuose tinkluose, apsipirkimas internetu, kelionių planavimas ir asmeniniai susitikimai. Dirbantys namuose minėjo, kad darbo metu užsiima buities darbais. Dalis darbuotojų pagrindinio darbo metu atlieka papildomo darbo užduotis. Gerokai rečiau respondentai minėjo grožio reikalus, sporto užsiėmimus ar rūpinimąsi augintiniais.
Kodėl asmeniniais reikalais užsiima darbo metu
Darbuotojai teigia, jog taip elgiasi ne dėl nenoro dirbti – tiesiog daug paslaugų įstaigų dirba tik darbo valandomis. Net 41 % respondentų pažymėjo, kad darbo krūvis leidžia trumpam atsitraukti, o 30 % – kad „po darbo tiesiog nebėra galimybių tvarkytis reikalų“.
Vis dėlto net 82 % darbuotojų tvirtina, jog jų darbo kokybė dėl to nenukenčia, o kaltės jausmo dėl tokių pertraukėlių nejaučia beveik 60 %.
Darbdaviai tai žino, bet ar toleruoja?
Apklausos duomenimis, didžioji dauguma darbdavių žino, kad jų darbuotojai darbo metu tvarko asmeninius reikalus. Beveik pusė pripažįsta, kad tai vyksta „dažnai“.
Pagrindinės priežastys darbdavių akimis – darbo krūvio pasiskirstymas, nusistovėjusi darbo kultūra ir kontrolės trūkumas.
Įdomu, kad pusė organizacijų neturi aiškių taisyklių, kas laikoma tinkamu elgesiu ar leistina darbo metu, tačiau dauguma pasitiki darbuotojais, kol darbai atliekami laiku.
Ar tai problema?
Apklausos rezultatai rodo, kad darbdaviai nėra linkę griežtai reaguoti – 90 % darbuotojų teigia, kad jų darbdavys niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl asmeninių reikalų tvarkymo darbo metu. O ir patys darbdaviai dažniausiai renkasi ne kontrolę, o produktyvumo vertinimą ir lankstumo bei disciplinos per vadybą derinimą.
Nepaisant gan lankstaus darbdavių požiūrio, pusė darbdavių pažymėjo, kad vienetiniais atvejais jiems teko sureaguoti į per dažną darbuotojo atsitraukimą nuo darbo asmeniniais reikalais.
Subalansuoto lankstumo poreikis
Abi pusės sutaria, kad asmeniniai reikalai darbo metu yra realybė, kurią lemia ne tik įpročiai, bet ir objektyvios priežastys – įstaigų darbo laikas, šeimos poreikiai. Darbuotojai dažniausiai pabrėžia savo gebėjimą suderinti darbą ir asmeninius reikalus. Darbdaviai – mato riziką, bet kol darbai atliekami, šį elgesį toleruoja.
Apklausa atskleidė, kad Lietuvoje gajus tradicinis darbo grafikas ne visada atitinka šiuolaikinių darbuotojų poreikius. O sprendimas, panašu, slypi ne griežtoje kontrolėje, bet subalansuotame lankstume ir aiškiame susitarime tarp darbdavio ir darbuotojo.