Galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas paskatino daugelį gyventojų iš
naujo įvertinti savo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Tačiau finansų ekspertai pastebi,
kad diskusijose dažnai dominuoja ne faktai, o mitai – nuo įsitikinimo, kad pinigus būtina
atsiimti kuo greičiau, iki abejonių, ar sudėtinės palūkanos iš tiesų veikia. „Luminor
investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė paaiškina, kodėl šie įsitikinimai gali
kainuoti brangiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pasak jos, priimant sprendimus dėl II pakopos kaupimo svarbu atsiriboti nuo emocijų ir viešojoje
erdvėje sklandančių nuomonių, o pirmiausia įvertinti, kaip sistema veikia iš tikrųjų.
„Diskusijose apie II pakopą dažnai girdime daug skambių teiginių, tačiau ne visi jie atitinka
realybę. Kai sprendžiame dėl savo ilgalaikio finansinio saugumo, svarbu remtis faktais, o ne
gandais ar pavienėmis istorijomis. Todėl prieš priimant sprendimą verta suprasti, kaip veikia
kaupimas, investavimas ir paveldėjimas, kokias teises turi kaupiantieji bei kokios gali būti
ilgalaikės vieno ar kito pasirinkimo pasekmės“, – sako L. Načajienė.
Mitas Nr. 1: „Reikia kuo greičiau atsiimti pinigus, nes vėliau jų gali nebelikti“
Ekspertės teigimu, pastaruoju metu dalis gyventojų svarsto pasitraukti iš kaupimo
baimindamiesi, kad ateityje sukauptų lėšų gali netekti.
„Viena dažniausių klaidingų prielaidų – kad delsiant priimti sprendimą sukaupti pinigai gali
kažkur dingti ar jų tiesiog nebeliks. Tačiau II pakopoje sukauptos lėšos yra žmogaus turtas ir jos
niekur nedingsta. O finansiniai sprendimai, priimti iš baimės ar skubos, retai būna patys
geriausi. Svarbu įvertinti ne tik tai, kiek pinigų galima gauti šiandien, bet ir kokios vertės
atsisakoma ateityje“, – sako L. Načajienė.
Anot jos, net ir nusprendus pasitraukti iš kaupimo, svarbiausia iš anksto žinoti, kur šios lėšos
bus nukreiptos toliau.
„Jeigu pinigai po atsiėmimo tiesiog lieka sąskaitoje, žmogus netenka pagrindinės jų funkcijos –
kurti ilgalaikę grąžą. Tuo metu laikant pinigus sąskaitoje jų vertę ilgainiui mažina infliacija. Todėl
prieš priimant sprendimą verta atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau ir kaip jie prisidės
prie būsimo finansinio saugumo“, – teigia ekspertė.
Mitas Nr. 2: „Sudėtinės palūkanos yra teorija – kiek besukaupsi, didelio skirtumo nebus“
Dar vienas dažnai girdimas argumentas – kad reguliarios įmokos ir investicijų grąža ilgainiui
nesukuria reikšmingos sumos, todėl kaupti neapsimoka. Vis dėlto, pasak L. Načajienės, būtent
laikas yra didžiausias investuojančio žmogaus sąjungininkas.
„Daugelis sudėtinių palūkanų efektą vertina tik teoriškai, nes jo nauda ryškiausiai atsiskleidžia
po kelių dešimtmečių. Tačiau būtent dėl šio efekto investicijų grąža pradeda uždirbti papildomą
grąžą, o sukaupta suma auga vis sparčiau. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo didesnė
galutinio rezultato dalis susidaro ne iš įmokų, o iš investicinio prieaugio“, – aiškina ji.
Ekspertė pažymi, kad anksti nutraukus kaupimą prarandamos ne tik būsimos įmokos, bet ir
potenciali investicijų grąža ateityje.
„Žmonės dažnai vertina tik šiandien matomą sąskaitos likutį, tačiau neįvertina, kiek ši suma
galėtų užaugti per artimiausius 10, 20 ar 30 metų. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų suma,
investuojama su vidutine 8 proc. metine grąža, per 20 metų galėtų išaugti iki daugiau nei 46
tūkst. eurų . Tai reiškia, kad po 30 metų ši suma siektų 100 tūkst. eurų. Būtent todėl ilgalaikiame
kaupime svarbiausias veiksnys yra ne momentinė rinkos situacija, o laikas rinkoje“, – sako L.
Načajienė.
Mitas Nr. 3: „Jeigu nesulauksiu pensijos, visi sukaupti pinigai tiesiog dings“
Pasak ekspertės, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad sukauptos II pakopos lėšos
nėra jų turtas ir negali būti paveldimos.
„Kartais tenka išgirsti argumentą, kad kaupti neverta, nes žmogus nežino, kiek gyvens. Tačiau
svarbu suprasti, kad II pakopoje sukauptos lėšos yra asmeninis turtas. Jei kaupimo dalyvis
miršta, sukaupti pinigai perduodami jo paveldėtojams pagal įstatymą arba testamentą“, –
pabrėžia L. Načajienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo galimybė išlieka ir pensijos išmokėjimo etape – pasirinkus
anuitetą su paveldėjimo sąlyga arba atidėtąjį anuitetą, reikšminga dalis sukauptų lėšų taip pat
gali būti perduodama paveldėtojams.
L. Načajienės teigimu, būtent dėl šios priežasties į pensijų kaupimą reikėtų žiūrėti ne tik kaip į
papildomų pajamų šaltinį senatvėje, bet ir kaip į ilgalaikio šeimos turto kūrimo priemonę.
„Kaupiamos lėšos neprapuola ir nelieka sistemoje. Jos gali tapti finansiniu pagrindu
artimiesiems, todėl sprendimą dėl kaupimo verta priimti remiantis faktais, o ne klaidingais
įsitikinimais. Kuo geriau žmonės supras, kaip sistema veikia iš tikrųjų, tuo lengviau bus priimti
racionalius ilgalaikius finansinius sprendimus“, – sako L. Načajienė.
Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų
turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo
įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos
pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų
vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų
valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių
negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami
sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų
taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus
valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.