Vaiko akis kartais nukrypsta į šoną, mažylis žiūrėdamas į objektus pakreipia galvą, prisimerkia ar ryškioje šviesoje uždengia vieną akį. Tėvai tokius ženklus neretai linkę aiškinti nuovargiu ar tikėtis, kad vaikas tai tiesiog išaugs. Vis dėlto specialistai primena, kad žvairumas nėra vien estetinė problema – negydomas jis gali paveikti vaiko regėjimo raidą.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Agnės Mačiulskaitės, vaistinėje tėvai dėl vaikų akių sveikatos teiraujasi gana dažnai, o klausimai ypač suaktyvėja pastebėjus neįprastą akių padėtį.
„Tėvai klausia, ar vaiko regėjimui gali pakenkti ilgas buvimas prie ekranų, ar padėtų vitaminai, akių lašai, akių pratimai. Pastebėję, kad akys nėra visiškai lygiagrečios arba viena akis kartais nukrypsta į šoną, dažnai teiraujasi, ar tai normalu, ar vaikas gali žvairumą išaugti, ar jau reikėtų kreiptis į oftalmologą“, – sako ji.
Kada būtina kreiptis į vaikų akių gydytoją?
Žvairumas dažniausiai nustatomas vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Mažiems vaikams jis neretai atsiranda savaime, o didesnę riziką turi tie, kurių šeimoje jau yra buvę žvairumo atvejų. Vėlesniame amžiuje atsiradęs žvairumas gali būti susijęs su traumomis, neurologinėmis ar kitomis ligomis, todėl tokiais atvejais taip pat būtinas gydytojo įvertinimas.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad tėvai neturėtų laukti, jei viena ar abi vaiko akys dažnai krypsta į vidų, išorę, aukštyn ar žemyn. Nerimą turėtų kelti ir kiti požymiai – galvos pakreipimas žiūrint į daiktus, dažnas prisimerkimas, sunkumas vertinant atstumus, judesių koordinacijos problemos ar vienos akies uždengimas ryškioje šviesoje.
„Laikinas akių nukrypimas gali būti būdingas naujagimiams, tačiau kūdikiui augant akių judesių koordinacija turi susiformuoti. Jei žvairumas pastebimas vyresniam nei kelių mėnesių kūdikiui ar vaikui, tai jau turėtų paskatinti kreiptis į vaikų akių gydytoją“, – pabrėžia A. Mačiulskaitė.
Kodėl laukti, kol išaugs, rizikinga?
Žvairumas – tai regėjimo sutrikimas, kai akys nėra tinkamai suderintos: viena akis gali nukrypti į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn, o kita tuo metu išlaiko fokusą. Vaikystėje tai ypač svarbu, nes vaiko regos sistema dar vystosi.
Pasak vaistininkės, mažų vaikų smegenys gali slopinti silpnesnės ar nukrypusios akies siunčiamą vaizdą, kad būtų išvengta dvejinimosi. Iš pirmo žvilgsnio vaikas gali nesiskųsti jokiais simptomais, tačiau problema dėl to nedingsta.
„Jeigu žvairumas negydomas, vaikas gali prarasti gylio suvokimą, o pažeistos akies regėjimas gali silpti. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sumažinti ambliopijos, dar vadinamos tingios akies sindromu, bei ilgalaikių regėjimo sutrikimų riziką. Todėl žvairumo nereikėtų vertinti tik kaip estetinės problemos“, – aiškina ji.
Žvairumas gali turėti ir emocinių pasekmių. Matomas akių nukrypimas vaikui paveikti pasitikėjimą savimi, o vyresniame amžiuje – ir socialinius santykius.
Kai paskiriami akiniai ar pleistras
Žvairumo gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, būklės sunkumo, simptomų ir kitų sveikatos aplinkybių. Vieniems vaikams gali būti skiriamas stebėjimas, kitiems – akiniai, akių pleistrai, specialūs akių lašai ar kiti gydymo būdai. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo.
„Jei vaikui paskirti akiniai, juos reikia nešioti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Jei naudojamas akių pleistras, svarbu jį klijuoti ant geriau matančios akies taip, kaip paaiškinta. Lašų atveju labai svarbus vartojimo režimas. Gydymo nereikėtų trumpinti vos pastebėjus pagerėjimą – jo trukmę sprendžia gydytojas“, – teigia A. Mačiulskaitė.
Viena dažniausių klaidų, anot jos, yra tėvų baimė, kad akiniai pablogins regėjimą. Kai kurie nerimauja ir dėl vaiko išvaizdos, galimų patyčių ar to, kad vaikas jausis kitoks. Vis dėlto nenuoseklus akinių ar pleistro naudojimas gali sumažinti gydymo veiksmingumą.
Kaip sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė, kai vaikas priešinasi akinių ar pleistro nešiojimui, padeda ne spaudimas, o rami ir vaikui suprantama komunikacija. Patariama kurti rutiną, girti vaiką už pastangas, leisti jam išsirinkti patinkančius akinių rėmelius ar žaismingesnio dizaino pleistrus.
„Vaikui reikėtų paprastai paaiškinti, kad akiniai ar pleistras padeda akytėms geriau dirbti ir matyti. Nereikėtų jo bauginti ar nuolat priekaištauti. Teigiamos emocijos, pagyrimas ir mažos motyvacinės priemonės dažnai padeda geriau nei priminimas, kad tai yra pareiga“, – pataria A. Mačiulskaitė.
Vitaminai žvairumo neišgydo
Tėvai vaistinėje neretai teiraujasi ir papildų regėjimui. Akių sveikatai svarbios tokios medžiagos kaip vitaminas A, liuteinas, zeaksantinas ar omega-3 riebalų rūgštys, kurių galima gauti su maistu arba vartojant maisto papildus. Tačiau tai žvairumo gydymo nepakeičia.
„Maisto papildai gali būti naudingi kaip mitybos ir akių sveikatos palaikymo priemonė, bet nei vitaminai, nei akių lašai žvairumo neišgydo. Jeigu gydytojas paskyrė akinius, pleistrą ar kitą gydymą, jo negalima keisti papildais ar akių mankštomis, kurių veiksmingumas konkrečiu atveju nėra pagrįstas“, – akcentuoja A. Mačiulskaitė.
Vaistininkė pastebi, kad tėvai kartais ieško stebuklingų lašų ar vitaminų, galinčių greitai išspręsti problemą, taip pat kaltina ekranus. Tačiau ekranai nėra tiesioginė žvairumo priežastis, nors ilgas žiūrėjimas į ekranus gali didinti akių nuovargį ir paskatinti atidžiau stebėti vaiko regėjimo įpročius.
„Jei tėvams kyla abejonių, ar vaiko žvilgsnis normalus, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su akių gydytoju. Vaistininkas gali patarti dėl paskirtų priemonių naudojimo, padėti išsirinkti papildomas akių sveikatą palaikančias priemones, bet diagnozę ir gydymą nustato gydytojas“, – reziumuoja ji.