Gegužės 5 d. pasaulis minėjo Pasaulinę astmos dieną. Šios dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos ir pacientų bei sveikųjų piliečių informuotumo.
Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai padaugėjo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui. Daroma prielaida, kad kūnas, negavęs visų reikiamų maistinių medžiagų, yra pažeidžiamesnis tam tikrų kvėpavimo takų virusų atakai ir tai gali sukelti astmą. Astmą sukelia plaučių uždegimas ir kvėpavimo takų blokavimas. Kenčiantieji astmos priepuolius gali justi dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą. Kvėpavimo takai tampa jautrūs, nes įsitempia kvėpavimo takų raumenys ir sumažėja oro kiekis, patenkantis į plaučius. Tai daro įtaką tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Remiantis tam tikrų mokslinių tyrimų rezultatais, teigiama, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vitamino C, vitamino E, magnio, seleno, omega-3 riebalų rūgščių ir beta karoteno, mažiau kenčia nuo astmos. Vaikai, kurių maisto racionas papildytas Viduržemio jūros produktais, obuoliais, vynuogėmis, riešutais ir pomidorais, rečiau suserga astma.
Specialios dietos sergantiesiems astma nėra. Manoma, kad tam tikri maisto produktai taip pat gali sukelti astmą. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai sergantiesiems astma pataria vartoti maisto produktus, kurie slopina uždegimą ir turi kvėpavimo takų gleivių retinimo savybių: svogūnus, česnakus, garstyčias. Taip pat produktus, kurie turi daug omega-3 riebalų rūgščių (lašišos, tunai ir sardinės), bei augalinius produktus, tokius kaip linų sėmenys ir kanapių sėklos. Daržoves: morkas, brokolius, moliūgus, nes šiose daržovėse yra daug beta karoteno, kuris organizmui labai svarbus. Ankštines daržoves, nesmulkintus grūdus, žuvį, mėsą, riešutus ir duoną, kurie yra B grupės vitamino šaltinis. Duoną, sėlenas, kruopas, žirnius, žalialapius augalus (petražoles, krapus, rūgštynes, špinatus), nes tai – magnio šaltinis. Špinatus ir žalias lapines daržoves, kukurūzų gemalus, saulėgrąžų sėklas, figas ir brokolius, obuolius, avokadus, melionus, mėlynes, persikus, kurie yra vitamino C šaltinis. Migdolus, graikinius ir kitus riešutus – jie yra cinko šaltinis. Mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis.
Sveikatai naudinga reguliari mankšta. Tai tinka ir žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis antsvoris ir nutukimas gali lemti sunkesnę astmos formą. Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ar pulmonologu. Įvertinęs astmos sunkumo formą, gydytojas galėtų pateikti individualių patarimų.
10 faktų apie astmą:
1. PSO duomenimis, šiuo metu nuo astmos kenčia 235 mln. žmonių.
2. Jeigu nebus imamasi skubių veiksmų, per ateinančius 10 metų mirtingumo nuo astmos rodiklis didės. Astmos negalima išgydyti, tačiau tinkama diagnostika, gydymas ir pacientų mokymas gali padidinti astmos kontrolę ir valdymą.
3. Astma pasireiškia visose šalyse, nepriklausomai nuo jų išsivystymo lygio. Daugiau nei 80 % mirčių nuo astmos pasireiškia šalyse, kuriose yra mažos ir mažesnės negu vidutinės žmonių pajamos.
4. Dėl veiksmingos kontrolės labai svarbu, kad vaistai būtų įperkami ir prieinami, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
5. Astma yra lėtinė liga. Kenčiantieji astmos priepuolius gali justi dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą.
6. Sergantiesiems astma simptomai gali pasireikšti kelis kartus per dieną ar per savaitę. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia fizinės veiklos metu arba naktį. Nesugebėjimas atpažinti priepuolio ir jo išvengti gali sukelti pavojų gyvybei.
7. Taikant tinkamai paskirtą gydymą galima palengvinti bronchų uždegimą, ir su astma susijusių mirčių skaičius gali būti sumažintas.
8. Astma – ypač tarp vaikų paplitusi lėtinė liga. Tačiau ji gali būti kontroliuojama taikant įvairius prevencijos ir gydymo planus, atsižvelgiant į individualius simptomus.
9. Plačiai paplitę rizikos veiksniai yra gyvenamosios aplinkos alergenai – namų dulkės, patalynės erkutės, kilimai ir minkšti baldai, gyvūnų pleiskanos. Kiti alergenai – žiedadulkės, pelėsis, tabako dūmai ir chemikalai darbo vietoje.
10. Išprovokuoti astmos priepuolį gali buvimas šaltame ore, emocinis susijaudinimas: pyktis arba baimė, sunkus fizinis krūvis.
Dažnai astmos diagnozavimas ir gydymas būna netinkamas, tai sukelia didelę naštą asmenims ir jų šeimoms ir gali apriboti jų veiklą visam gyvenimui.
Vilniaus m. sav. inf.
BFL nuotr.