Jūra, ežeras, baseinas ar sūkurinė vonia – vasarą daugelis neįsivaizduoja poilsio be maudynių. Deja, medikai pastebi, kad vandens pramogos šiuo metu neretai baigiasi ir nemaloniomis šlapimo takų infekcijomis. Nors dažnai manoma, kad pagrindinė jų priežastis yra vandenyje esančios bakterijos, specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne jos.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Renatas Dainius teigia, kad besiskundžiančių šlapimo takų infekcijomis vasarą gerokai padaugėja. Tam įtakos turi prasidėjęs maudymosi atviruose vandens telkiniuose sezonas, vis dar vėsus vanduo ir po žiemos dar ne visiškai atsistatęs imunitetas, kuris dažnai būna nusilpęs dėl saulės stokos ir mažesnio fizinio aktyvumo šaltuoju metų laiku.
„Šlapimo takų infekcijų riziką labiau didina ne pats vanduo, o organizmo atšalimas maudynių metu ir po jų. Atšalimas gali būti bendras, kai žmogus peršąla ir susilpnėja bendras imunitetas, arba vietinis, kai atšaldoma apatinė kūno dalis – tarpvietė, lyties organai, kojos – ir susilpnėja vietinis šlapimo takų imunitetas. Rizika didėja maudantis nepakankamai įšilus, ilgai būnant šaltame vandenyje, taip pat po maudynių ilgiau dėvint šlapius maudymosi drabužius, ypač vėsiu ir vėjuotu oru. Džiūdami drabužiai sukelia šaldantį efektą, kuris gali lemti tiek bendrą, tiek vietinį organizmo atšalimą“, – teigia R. Dainius.
Simptomai, dėl kurių derėtų kreiptis pagalbos
Pirmieji šlapimo takų infekcijos požymiai dažniausiai yra padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, skausmas ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje arba tarpvietėje, bendras negalavimas, karščiavimas, pakitęs šlapimo kvapas ar rausvas jo atspalvis, taip pat bukas skausmas šone. Pajutus bent vieną iš šių simptomų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
R. Dainius pabrėžia, kad reikalingi tyrimai parenkami atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją, todėl savarankiškai atliekami tyrimai ne visada yra naudingi ir gali uždelsti tinkamo gydymo pradžią.
„Įtariant nekomplikuotą šlapimo takų infekciją, dažniausiai atliekamas bendrasis šlapimo tyrimas. Jei infekcijos kartojasi, paprastai skiriamas šlapimo pasėlis, padedantis nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Priklausomai nuo simptomų ir ligos eigos, gali būti atliekami papildomi tyrimai – kraujo tyrimai, tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų, šlapimo sistemos echoskopija ar kiti diagnostiniai tyrimai. Jų poreikį kiekvienu atveju įvertina gydytojas“, – pabrėžia R. Dainius.
Gydytojas pastebi, kad labai dažna klaida – delsiama kreiptis į medikus tikintis, kad simptomai praeis savaime, vartojant žolelių preparatus ar vadovaujantis pažįstamų patarimais.
„Taip pat neretai užsiimama savigyda turimais antibiotikais, juos vartojant tik 1–2 dienas. Nors savijauta gali pagerėti, per trumpas ar netinkamas gydymas didina infekcijos atsinaujinimo riziką ir gali skatinti bakterijų atsparumą antibiotikams“, – teigia „Antėja“ gydytojas.
Tik specialistas pagal konkrečią klinikinę situaciją gali parinkti tinkamiausius antibiotikus.
Pasikartojimus gali lemti kitos ligos
R. Dainiaus teigimu, šlapimo takų infekcijos dažnai linkusios kartotis, todėl su medikais svarbu aptarti ir profilaktikos priemones.
„Dažnai pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas. Viena dažniausių priežasčių – cukrinis diabetas ar kitos būklės, mažinančios organizmo atsparumą infekcijoms. Tai gali būti kitos lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos ar ilgalaikis stresas“, – teigia šeimos gydytojas.
Gydytojo teigimu, pasikartojančios infekcijos taip pat gali būti susijusios su šlapimo nelaikymu, apie kurį moterys neretai nedrįsta kalbėti.
„Po gimdymo komplikacijų ar ginekologinių operacijų pakitusi tarpvietės organų anatomija gali sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms patekti į šlapimo pūslę ir sukelti pasikartojančius uždegimus. Tokiais atvejais infekcijų dažnį gali sumažinti visiškas arba dalinis anatominės struktūros atkūrimas. Vyrams viena iš galimų priežasčių gali būti lėtinis prostatitas, kai bakterijos išlieka prostatoje ir didina šlapimo takų uždegimų riziką“, – dėsto specialistas.
Taip pat svarbu įvertinti makšties mikrofloros sutrikimus – bakterinę vaginozę, makšties kandidozę ar kitus makšties uždegimus, kurie dažnai lydi šlapimo takų infekcijas ir turi būti gydomi kartu.
Pasikartojančios infekcijos gali būti susijusios ir su lytiškai plintančiomis infekcijomis, todėl po nesaugių lytinių santykių rekomenduojama išsitirti tiek pačiam žmogui, tiek jo partneriui.